36,6 hektarų ploto parkas jungia dvi skirtingas erdves: kruopščiai suplanuotą urbanizuotą teritoriją ir apie 14 hektarų natūralaus miško, kuris suteikia parkui savitą charakterį. Čia galima ne tik sportuoti ar leisti laiką šeimai pritaikytose erdvėse, bet ir tiesiog pabūti gamtoje – tyliai, lėtai, be ekrano šviesos.
Parko projektą kūrė architektai V. Jodelė, A. Gercienė (apželdinimas) ir S. Vaičaitytė – jų vizijoje tai turėjo būti daugiafunkcė miesto žalia erdvė, atvira tiek bendruomenės renginiams, tiek asmeniniam pasibuvimui su savimi. Ir ši vizija išsipildė.
Tačiau bene ryškiausias parko bruožas – metalo plastikos skulptūrų kompozicija, atsiradusi 1984 metais. Tai buvo pirmoji tokia kompozicija Lietuvoje, sukurta skulptorių grupės, vadovaujamos N. Nasvyčio ir tuomečio Alytaus vyriausiojo dailininko A. Stankevičiaus.
Susiję straipsniai
Šios ryškiaspalvės skulptūros iki šiol traukia akį ir intriguoja – jos ne tik puošia aplinką, bet ir atlieka dekoratyvią bei funkcinę paskirtį. Jos skirtos ne tik žiūrėti – jos kviečia žaisti, liesti, pažinti, skatina estetinį suvokimą, kūrybingumą, fantaziją. Vaikams – tai ne tik menas, bet ir nuotykių žemė.
Per keturis dešimtmečius Jaunimo parkas nuolat kito, prisitaikydamas prie miesto ritmo ir gyventojų poreikių. Šiandien jis – tai gyva miesto scena, kurioje vienodai svarbūs ir ramūs pasivaikščiojimai, ir energingas šurmulys.
Čia rasite modernias vaikų žaidimų aikšteles, šachmatų stalus, krepšinio aikštelę, lauko treniruoklius, rutulinio žaidimo zoną, riedlenčių ir riedučių trasas, parkūro aikšteles, dviračių kalnelių trasą, pažymėtus dviračių takus, net labirintą. Parkas skirtas visiems – nuo vaikų iki senjorų, nuo sportininkų iki tų, kurie nori tiesiog pabūti tarp medžių.
Jaunimo parkas šiandien – tai ne nostalgija, o gyvas įrodymas, kaip viešoji erdvė gali augti kartu su miestu, likdama ištikima savo prigimčiai: būti vieta, kurioje gera būti.
Šis objektas dalyvavo naujienų portalo Lrytas organizuotame konkurse „Žalioji erdvė 2025“.