Laiko liko nedaug
„Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – 15 dienos. Iki šalčių vejos sėklos spėja sudygti, o pati veja – įsišaknija, įsikrūmija ir stipri pasitinka žiemos iššūkius.
Nespėjus laiku pasėti vejos ji blogai peržiemos, o pavasarį ji bus silpna, ir gali tekti atsėti veją“, – teigė profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Pasak eksperto, ši taisyklė galioja tiek naujai sėjantiems, tiek ir tvarkantiems esamą veją, atsėjant pažeistus plotus: „Per vasarą veja galėjo nukentėti nuo pačių įvairiausių negandų: drėgmės trūkumo arba pertekliaus, saulės kaitros ir pan.
Laukiniai, taip pat naminiai gyvūnai galėjo užteršti veją savo šlapimu ir išmatomis bei ją išdeginti. Pašalinus pažeistus augalus, veją reikia atsėti, bet būtina tai padaryti taip pat iki rugsėjo vidurio.“
Nepagailėjo iššūkių
Praėjusi vasara pasižymėjo neįprastais orais. Jei ankstesnės vasaros buvo kupinos saulės ir kaitros, šiemet netrūko kritulių. Pasak T. Gursko, vejai patinka drėgmė, o ir prižiūrėti šią vasarą ją reikėjo kiek kitaip.
„Jei vasarą veją įprastai pjauname kiek aukščiau, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė, šiemet veją reikėjo pjauti žemiau, jog greičiau išgaruotų susikaupusi drėgmė. Be to, tikėtina, sodininkams pavyko sutaupyti nemažai laiko ir lėšų, nes veją reikėjo laistyti rečiau“, – paaiškino specialistas.
Vis dėlto, praėjusi vasara sodininkams sukėlė ir nemažai iššūkių, vienas kurių – įvairios ligos ir sparčiai besiplečiantys grybai.
„Daug drėgmės ir neaukšta oro temperatūra sukuria palankias sąlygas veistis infekcijoms ir grybelinėms ligoms. Raudonsiūlė, rūdys, taip pat vadinamieji „raganų ratai“ – tik dalis problemų, kurios gali užklupti veją.
Paprasčiausia to išvengti tinkamai ją prižiūrin, o pirmiausia – palaikant reikiamą jos aukšt. Rugsėjį jis turėtų būti apie 5–6 cm“, – patarė kraštovaizdžio ekspertas.
Jis pabrėžė, kad vejos aukštis priklauso nuo orų, tad būtina stebėti orų prognozę ir laiku reaguoti į jų pokyčius.
„Jei oras yra šiltas, sausas, koks ir buvo rugsėjo pradžioje, veją reikėtų pjauti pakankamai aukštai, kad lėčiau išgaruotų drėgmė. Tačiau jeigu lyja ir oras yra vėsesnis, veją patartina nupjauti žemiau“, – paaiškino jis.
Pasak „Linas Agro“ regiono agronomės Reginos Kanevičienės, ypač raudonsiūlė yra pavojinga liga, galinti netgi visiškai sunaikinti veją.
„Raudonsiūlė – greitai plintanti, pavojinga vejos liga, kuri dažniausiai pasirodo rudenį, kai daug drėgmės. Ligos požymiai – nedideliais ploteliais paruduojanti žolė, taip pat atsirandantys maži raudonos spalvos siūlai.
Raudonsiūlė gali būti kontroliuojama reguliuojant tręšimą, laistymą, palaikant tinkamą vejos aukštį. Jei veja – stipriai pažeista, gali tekti naudoti fungicidus“, – sakė R. Kanevičienė.
Tręšti reikia rugsėjį
Kita svarbi vejos priežiūros rudenį priemonė – trąšos. Nors gali atrodyti, jog šiam laikotarpiui reikėtų specialių priemonių, kraštovaizdžio ekspertai pataria į sandėliuką dar nepadėti vasarinių trąšų.
„Pirmąją rugsėjo dekadą, t. y. iki rugsėjo 10-osios, veją dar galima tręšti vasarinėmis trąšomis, kuriose yra gausu azoto: ši veiklioji medžiaga skatina augimą. Tačiau vėliau, jau po rugsėjo 10 d., patartina rinktis trąšas, kuriose azoto – itin mažai, o dominuoja kalis ir fosforas. Pastarieji mikroelementai stiprina augalo šaknis, suteikia jam tvirtumo ir padeda pasiruošti žiemojimui“, – paaiškino T. Gurskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad vejos priežiūrai vertėtų rinktis trąšas, kurių sudėtyje yra chloro. Pasak eksperto, chloras – viena svarbiausių medžiagų, saugančių veją.
„Chloro nereikėtų bijoti, netgi atvirkščiai, naudoti jį, nes chloras saugo veją nuo sniego pelėsio, taip pat jau paminėtos raudonsiūlės.
Ši veiklioji medžiaga atlieka dezinfekcinę funkciją, todėl veją rečiau užklumpa infekcinįs bei grybelinės ligos. Tačiau trąšos su chloru nėra universalios: jų nereikėtų berti, pavyzdžiui, ant rododendrų, šilauogių ir kitų augalų, kurie – jautrūs chlorui“, – sakė kraštovaizdžio ekspertas.
Norintiems iš vejos pašalinti susikaupusią grybieną, T. Gurskas patarė pasitelkti trąšas su geležies sulfatu: jos padeda naikinti ne tik grybus, bet ir samanas.
„Tačiau nepalikite šių trąšų likučių ant kietų paviršių. Ištirpusios, jos palieka rudas dėmes, kurių neįmanoma išvalyti. Taip galite sugadinti trinkeles bei kitkokią dangą,“ – patarė jis.