Tačiau Jungtinėje Karalystėje (JK) ši technologija virto tikru galvos skausmu, rašoma portale „The Independent“. Dėl tokios izoliacijos tūkstančiai gyventojų įstrigo su nuvertėjusiais namais, o bankai atsisako finansuoti būstus, kurių konstrukcijos užpurkštos putomis.
Problemos šerdis – ventiliacija
Purškiama puta dažnai užpurškiama tiesiai ant gegnių ir lentų. Ji sukietėja, prilimpa prie medienos ir visiškai uždaro oro cirkuliaciją.
„Ir tada gali įkalinti drėgmę prie stogo gegnių, neleisdama medienai kvėpuoti ir sukeldama puvinį“, – perspėja „The Independent“.
Tai patvirtina ir kiti JK šaltiniai. „Home Owners Alliance“, nekilnojamojo turto patarimų ir konsultacijų portalas, pabrėžia, kad ypač uždarų porų (closed-cell) putos tipas gali riboti oro cirkuliaciją, skatinti kondensaciją ir sukelti stogo medienos puvimą.
JK vyriausybės užsakytas tyrimas taip pat įrodo: „purškiamos putos naudojimas tiesiogiai ant medienos be ventiliacijos sukelia aukštą drėgmės riziką, dėl to gali pradėti irti mediena ir siusilpnėti konstrukcijos“.
Naudojama ne tik stogams
Lietuvoje šias putas dažnai naudoja ne tik stogams, bet ir sienoms, ypač karkasiniuose namuose. Ten rizika dar didesnė, nes drėgmė veikia nuolat – iš vidaus kyla garai, iš išorės veikia lietus ir sniegas. Problema atsiranda, kai: fasadas nevėdinamas (pvz., tinkuojamas tiesiai ant izoliacijos arba dengiama plokštėmis be oro tarpo), arba purškiama puta užpildo visą ertmę ir prilimpa tiesiai prie karkaso medienos, nepalikdama jokio „kvėpavimo kelio“).
Jei pradeda pūti sienų tašai, rizikuoja būti pažeistas visas namo „skeletas“. Viskas paslėpta, todėl puvimo ar pelėsio ilgai nesimato – dažnai iki tol, kol jau būna per vėlu.
„The Independent“ skaičiuoja, kad apie 250 tūkst. namų JK turi tokią izoliaciją. Dalis bankų ir hipotekos bendrovių tokius būstus laiko rizikingais – atsisako suteikti paskolas ar refinansuoti. JK parlamentas savo infomacinėje ataskaitoje pripažįsta, kad „kai kuriems savininkams užtenka vien tokios izoliacijos, kad jų namai taptų neparduodami“.
Ar tai gresia ir Lietuvai?
Ši technologija Lietuvoje pristatoma kaip patogi ir šiuolaikiška. Tačiau britų patirtis rodo, kad neatsakingai naudojama ji gali virsti brangiai kainuojančiu galvos skausmu. Ypač pavojinga karkasiniuose namuose, kur konstrukcijos priklauso nuo medienos būklės.
Specialistai pataria: jei vis dėlto renkatės purškiamą putą, būtina užtikrinti tinkamą ventiliaciją, naudoti sertifikuotas medžiagas ir rinktis patikimus rangovus. Kitaip rizikuojate ne tik sveikata dėl pelėsio, bet ir savo namo verte.
Kaip saugiai naudoti purškiamą putą:
Neprikimšti konstrukcijų be kontrolės
Putą galima purkšti tik į ertmes, kurios turi aiškų drėgmės valdymą: arba difuzinę plėvelę iš išorės, arba garo izoliaciją iš vidaus. Jokiu būdu negalima purkšti tiesiai ant medienos, jeigu ji užsidaro iš abiejų pusių be oro tarpo.
Garo izoliacija iš vidaus
Ant karkasinės sienos, iš patalpų pusės, būtina uždėti garo izoliacinę plėvelę (paprastai PE plėvelę), kad vidaus drėgmės garai nepatektų į konstrukciją. Visi sujungimai turi būti sandariai suklijuoti (specialiomis juostomis), nes menkiausias plyšys leis garams „prasimušti“ ir uždaryti juos po puta.
Difuzinė (kvėpuojanti) plėvelė iš išorės
Iš lauko pusės karkasinę sieną būtina uždengti difuzine, „kvėpuojančia“ plėvele. Ji išleidžia garą į lauką, bet neįleidžia lietaus ar sniego. Jei vietoje difuzinės plėvelės panaudota garo izoliacija (pvz., pigesnės statybos klaida) – sienoje užstringa drėgmė.
Ventiliuojamas oro tarpas
Tarp difuzinės plėvelės ir galutinės fasado apdailos (pvz., dailylentės ar skarda) būtinas oro tarpas su vėdinimo tarpais apačioje ir viršuje. Tai leidžia drėgmei pasišalinti. Stoguose tas pats principas – tarp šiltinimo sluoksnio ir dangos (čerpės, skarda) turi būti oro tarpas su ventiliacija.
Profesionalus projektavimas
Kiekvienas atvejis priklauso nuo namo konstrukcijos. Todėl tokį sprendimą turi prižiūrėti konstruktorius arba energetinio efektyvumo specialistas, o ne tik montuotojas.