„Mulčiuokit, dengkit, bet ne per arti“
„Aš visada mulčiuoju šaknis šiaudais, – įkelia nuotrauką Rasa į „Daržininkus“. – Jei neturiu, prisirenku lapų parke. Po tokiu sluoksniu žemė dar šilta būna.“
Po ja tuojau pat komentuoja Vytautas: „O aš užmetu kartono. Tik reikia, kad neliptų prie pat lapų, nes tada ne šilčiau, o blogiau.“ „Taip taip, kartą padariau klaidą – paklodė prilipo prie pomidorų, ryte visi lapai juodi,“ – priduria Onutė iš to paties forumo.
Buteliai ir stiklainiai
Grupėje „Mano sodas ir daržas“ Lina dalijasi: „Perpjoviau penkių litrų butelį ir užmoviau ant paprikos – nu žinokit, laikėsi iki pat spalio vidurio.“ Jonas įkelia nuotrauką: „O va mano bazilikai po stiklainiais. Atrodo juokingai, bet veikia.“ „Nejuokaukit, aš net kibirą burokams buvau užmovus – viską išgyveno,“ – nusijuokia komentaruose Aušra.
Tuo tarpu kitas grupės narys primena dar vieną triuką: „Laistau vakare. Atrodo kvaila, bet drėgna žemė šilumą ilgiau laiko. Kas pabandėt, tie žino.“
Šalna – dar ne tragedija
Daržininkų klube Jolanta iš Šiaulių klausia, jei pomidorai pajuodo, ar viskas prarasta?
Edmundas pirmas sureaguoja: „Neskubėk pjaut. Po kelių dienų pamatysi, kas gyva. Nukirpk tik visiškai mirusias šakas.“ „Man pernai taip buvo – galvojau, kad kaput, bet po savaitės nauji lapeliai išlindo,“ – parašo Irena. Povilas dar priduria: „Ir nepamirškit – jeigu kitą dieną saulė, geriau pridengt, nes nudegins dar labiau. Ant šalčio pažeistų lapų saulė kaip lupa veikia.“
„Šalna nėra pasaulio pabaiga, – komentuoja senbuvis Algirdas „Mano sodas ir daržas“. – Augalai stipresni negu atrodo. Daviau vandens, truputį trąšų, ir po savaitės vėl visi stovi.“
Būtent toks bendruomeniškumas ir ramybė dažniausiai nuramina naujokus. Vienas įkelia nuotrauką su pridengtais kopūstais, kitas – su kibirais ant burokų, trečias pasidalina istorija, kaip kaimynė gelbėjo rožes senais kilimais. Visi kartu patvirtina paprastą tiesą: šalnos neišvengiamos, bet išgelbėti derlių įmanoma.