Vyras pasakojo, kad senasis modelis veikė normaliai – šaldė maistą, tačiau buvo neįtikėtinai triukšmingas ir turėjo problemų dėl nuolatinio ledo susidarymo.
„Kai prijungiau prie jo vieną iš savo išmaniųjų rozečių, greitai supratau, kur slypi problema – vienas iš dviejų kompresorių dirbo nuolat. Dėl to ant pagrindinio skyriaus galinės sienelės susidarydavo didžiulis ledo blokas, o šaldiklis labai greitai apledėdavo“, – rašė vyras.
Jis nurodė, kad šaldytuvo instrukcijoje buvo pažymėta, jog šis pagamintas 1995 m. liepos mėnesį.
„Peržiūrėjau keletą naujų šaldytuvų variantų ir įsigijau neblogą – maždaug tokio paties dydžio, tik naujesnį. Tai buvo vidutinės klasės šaldytuvas su „No Frost“ funkcija, kurį 2025 m. vasarą Estijoje buvo galima nusipirkti už 369 eurus. Remdamasis apytikriais skaičiavimais maniau, kad per kelerius metus sutaupyta elektros energija padengs naujo šaldytuvo įsigijimo išlaidas“, – aiškino tinklaraštininkas.
Jo duomenimis, senas šaldytuvas suvartojo 3,7 karto daugiau elektros energijos nei naujas:
senas šaldytuvas – 2,6 kWh;
naujas šaldytuvas – 0,7 kWh.
Perėjimas nuo maždaug 78 kWh iki 21 kWh per mėnesį, pasak Hermano, yra labai geras rezultatas. Maždaug tuo pat metu, kai jis pakeitė šaldytuvą, namuose atsirado ir nauja indaplovė. Dėl šių dviejų prietaisų bendras elektros energijos suvartojimas visame bute sumažėjo 10–20 procentų.
„Birželį sunaudojome 334 kWh, liepą – 268 kWh, rugpjūtį – 298 kWh, o rugsėjį – 279 kWh“, – nurodė jis.
Anot tinklaraštininko, jei laikytume, kad vidutinis mėnesio sutaupymas siekia apie 57 kWh, o elektros energijos kaina – 17 centų už kWh, tai net ir pesimistiškiausiu atveju naujas šaldytuvas atsipirks maždaug per 38 mėnesius, arba šiek tiek daugiau nei per trejus metus.
Jo teigimu, toks pavyzdys įrodo, kad senos buitinės technikos keitimas nauja, energiją taupančia įranga gali būti naudingas ne tik aplinkai, bet ir jūsų piniginei.
Šaltinis: unian.net