Biocheminiai pokyčiai žiemą
Tyrimai rodo, kad žiemos laikotarpis dirvožemyje padeda sėkloms pereiti natūralų biocheminį procesą: sunaikinami toksinai, stabdantys dygimą, ir suaktyvėja augimo hormonai. Dygimas padidėja 40–60 proc., o daigai auga 25–30 proc. greičiau ir geriau pakelia iki –5...–7 °C šalnas.
Tarp augalų, tinkamų sėti prieš žiemą, – sinavados (Aquilegia), pentiniai (Delphinium) ir purpurinės ežiuolės (Echinacea purpurea). Pastarosios, sėtos šiuo metodu, pražysta jau pirmaisiais metais, nors įprastai tai dvimečiai augalai.
Karpatiniai katilėliai (Campanula carpatica) laikui bėgant tampa tankesni ir dekoratyvesni, o tikrosios levandos (Lavandula angustifolia) išlieka atsparios net iki –25 °C šalnų.
Dirvos paruošimas ir sėjos laikas
Norint sėkmingos sėjos, svarbu paruošti dirvą. Rekomenduojama naudoti mikrobiologinius preparatus nuo grybelinių ligų ir durpių, vermikulito bei biohumuso mišinį su mikoriziniu inokuliantu.
Optimalus sėjos laikas pagal regionus:
Vidurinėje Lietuvoje – pirmoji ir antroji lapkričio dekados.
Pietuose – lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia.
Šiaurės vakaruose – spalio pabaiga ir lapkričio pradžia.
Užžėlimo gylis ir mulčiavimas pušies žieve padeda geriau išlaikyti sėklas.
Ekonominė ir ekologinė nauda
Sėja prieš žiemą gerina dygimą, augalų kokybę ir taupo išteklius – iki 85 proc. sumažina išlaidas daigų papildomam apšvietimui, o sėklos kainuoja kelis kartus pigiau nei suaugę augalai. Pavasarį reikia mažiau darbo.
Šis metodas ekologiškas – augalai tampa atsparesni vietinėms ligoms ir kenkėjams, o plastikiniai daiginimo indai nebereikalingi.
Priešžieminė sėja – tai paprastas būdas užsiauginti stiprius, gražius daugiamečius augalus, kurie kasmet džiugins sodą be didelių pastangų ir sąnaudų. Tai darbas išvien su gamta ir ilgalaikis rezultatas bet kuriam gėlynui.