Roberta įkūrė antrinio dizaino dirbtuves, kuriose eksperimentuoja su tuo, ką daug kas išmestų: nuo senų baldų, kurie jau atrodo „beviltiški“, iki sudėvėtų padangų. Jos Instagram paskyroje „Coocoo_Roberta“ žmonės seka, kaip buitinės, kasdienės atliekos virsta stilingais, praktiškais ir visiškai nestandartiniais interjero objektais.
Jei jūsų galvoje sukasi mintis „o gal pabandyti ir man?“, Robertos istorija – puiki pradžia, kad suprastumėte, kaip daug galima nuveikti su paprastais įrankiais, trupučiu vaizduotės ir noru prikelti tai, kas nurašyta.
Tradicinį darbą iškeitė į tvarią kūrybą
Kartais gyvenimas pats pasiunčia signalus, kad laikas keisti kryptį. Roberta pasakoja, kad darbas turizmo srityje suteikė daug patirties ir kontaktų, bet ilgainiui paaiškėjo, kad tai nėra veikla, kuri džiugina širdį.
„Vis dažniau kilo noras dirbti kūrybiškai, matyti realius rezultatus savo rankose ir jausti, kad darbas atitinka vertybes. Taip pat atsirado stiprus noras gyventi tvariau – ne tik namuose, bet ir profesinėje veikloje“.
Paklausta apie karjeros posūkį, moteris teigia: „Gyvenimo būdas po truputį tapo tvaresnis, ir tai lėmė mano darbinės srities pokytį.“ Anot jos, tai nebuvo spontaniškas sprendimas – veikiau lėtas brendimas, kol galiausiai atsirado labai aiškus, net šiek tiek drastiškas noras keisti profesinę kryptį.
„Norėjau daryti tai, kas labiausiai prie širdies. Ir, žinoma, siekiau, kad kuo daugiau tvarumo būtų tiek buityje, tiek kūryboje. Įvyko natūralus virsmas. Visa tai susipynė į vieną aiškią viziją: imtis restauracijos ir prikelti senus baldus naujam gyvenimui.“
Tvarumo principai dabar formuoja kiekvieną moters kūrybinį sprendimą.
Toks požiūris suteikia kūrybai prasmę ir atveria naujas galimybes: „Paaiškėjo, kad naudojant tai, kas iš pažiūros nebereikalinga, galima sukurti kažką naujo ir išskirtinio. Idėja atėjo natūraliai, neieškant – ji buvo visiškai sava.“
Kiekvienas senas baldas ar detalė tampa galimybe prikelti daiktą naujam gyvenimui ir formuoti platesnį požiūrį į tai, ką reiškia kurti atsakingai. Tai suteikia darbui gyvumo, o procesui – tikro džiaugsmo.
Nuo padangos iki stilingo pufo
Paklausta apie savo netradicinius projektus, Roberta mini vieną labiausiai išskirtinių – pufus iš senų padangų.
Ji pabrėžia, kad toks principas – ne tik įdomus eksperimentas, bet ir praktiškai naudingas kūrybos būdas.
„Visus kitus baldus irgi atnaujinu pagal tą patį principą. Dažant stengiuosi panaudoti dažų likučius, maišau juos tarpusavyje ir taip gaunu unikalius atspalvius. Taip pat visada dairausi įvairių detalių: gal kas ardo senus baldus ar ruošiasi išmesti, atiduoda? Viską galima pritaikyti, panaudoti. Iš to, kas nereikalinga, sukurti naują baldo gyvenimą – labai geras jausmas.“
Unikalumas Robertai – viena svarbiausių taisyklių. „Nors kuriant klientams, prisitaikome prie jų norų, labai gera, kai yra galimybė improvizuoti ir sukurti kažką nestandartinio. Kiekvienas pufas ar kitas nestandartiniu būdu gimęs baldas gali tapti mažyte istorija, kurioje susijungia tvarumas, kūryba ir praktiškumas,“ – sako ji.
Natūralumas – kiekvienos restauracijos pagrindas
Restauruojant baldus ypač svarbus požiūris į medžiagas.
Ji pabrėžia ir tvarumo aspektą: „Renkantis priemones, geriau šiek tiek daugiau sumokėti, bet žinoti, kad gausi kokybišką rezultatą, nei vėliau nervintis dėl prasto dažo ar lopų. Tai taupo laiką ir palengvina patį procesą“.
Kalbėdama apie konkrečius produktus, pašnekovė mini patikrintas linijas.
„Labai mėgstu „Vivacolor“ ir „Tikkurila“ gaminius. Jie saugūs, draugiški aplinkai ir patikimi – žinau, kad su jais galiu eksperimentuoti.“
Jos teigimu, tokios priemonės ypač svarbios dirbant su vaikais: „Vedame kūrybines dirbtuves ir drąsiai naudojame šias priemones. Sudėtis tokia, kad nereikia bijoti garų ar kenksmingų medžiagų. Vaikai gali eksperimentuoti saugiai, patiriant kūrybos džiaugsmą.“ Iš autorinės perspektyvos matyti, kad tokia patirtis kuria ir platesnį požiūrį. Roberta ne tik moko, kaip naudoti dažus ar teptukus, bet ir skatina rūpestį daiktais, tvarumą ir kūrybiškumą. „Kai priemonės patikimos ir saugios, gali tiesiog atsipalaiduoti, eksperimentuoti ir mėgautis procesu“ – sako ji.
Pradedant svarbiausia – atsirinkti priemones
Paklausta, į ką atsižvelgti pradedant pirmuosius bandymus atnaujinti baldus ar net mažas namų erdves, Roberta teigia, kad svarbiausia nebijoti ir pasirinkti priemones, kurios nėra itin sudėtingos, bet vis tiek kokybiškos.
„Žmonės dažnai mano, kad restauracija yra kažkas labai techniško, reikalaujančio meistro lygio pasiruošimo, bet iš tikrųjų gera pradžia prasideda nuo tinkamų produktų ir truputį laiko sau. Pavyzdžiui, dažai „Vivacolor Furniture 30“ išgelbėja daug nervų. Jie gerai dengia, nereikalauja ypatingų įgūdžių ir po pirmų potėpių jau matome rezultatą – tai labai motyvuoja, ypač pradedantiesiems“.
Baldo paviršių galima padažyti be didelio streso, nes tekstūra gražiai gula ir greitai džiūsta, o spalvų paletė leidžia improvizuoti, net jei dar tik mokotės suprasti savo stilių. Kitas dalykas, kurį dažnai pamirštama – gruntavimo procesas prieš dažymą.
Tai investicija į gražesnį galutinį vaizdą.
Anot dekoratorės, „Tikkurila Otex Akva“ gruntas ypač tinka pradedantiesiems, nes gerai sukimba su įvairiais paviršiais: nuo laminato iki natūralios medienos.
„Jis suvienodina pagrindą, padeda dažams geriau prilipti ir išlaikyti spalvą. Tai toks mažas žingsnis, kuris vėliau sutaupo daug laiko, neskleidžia itin stipraus kvapo, todėl nereikia darbų atlikti dirbtuvėse ar garaže.“
Vis dėlto, pasak pašnekovės, visų svarbiausia – vidinis noras senam baldui įkvėpti gyvybės. „Jei yra užsidegimas, visos techninės detalės išsisprendžia savaime. Kartais užtenka tiesiog sustoti, pasiimti teptuką ir pradėti nuo mažų detalių. Kai leidžiame sau eksperimentuoti, pats procesas tampa malonus, o rezultatai nudžiugina labiau, nei daugelis tikisi .“