Pasak jų, sprendimai atrodė logiški ir atsakingi. Buvo sumažinta temperatūra, užsukti radiatoriai nenaudojamuose kambariuose, vėdinta trumpai, bet intensyviai. Kai kurie netgi keitė šildymo režimus, remdamiesi patarimais socialiniuose tinkluose ar energijos tiekėjų rekomendacijomis.
Tačiau realybė pasirodė kitokia. Vietoje mažesnių išlaidų žmonės gavo sąskaitas, kurios kai kuriais atvejais padvigubėjo. BBC kalbinti namų savininkai sako, kad labiausiai glumino ne pats brangimas, o tai, jog jie nuoširdžiai tikėjo darantys viską teisingai.
Problema, kaip paaiškėjo, slypėjo ne viename konkrečiame veiksme, o jų visumoje. Sumažinta temperatūra privertė šildymo sistemas dirbti ilgiau, dažnesnis įjungimas ir išjungimas padidino energijos sąnaudas, o neteisingai subalansuota sistema veikė neefektyviai. Kai kuriais atvejais šiluma tiesiog „nepasilikdavo“ patalpose.
Šios istorijos ypač atpažįstamos ir Lietuvoje. Čia taip pat daug žmonių gyvena namuose ar butuose su skirtingomis šildymo sistemomis – nuo centrinio šildymo iki individualių katilų ar šilumos siurblių. Žiemą dažnas bando sutaupyti intuityviai: prisukti, išjungti, sumažinti. Tačiau ne visada tai duoda norimą rezultatą.
BBC cituojami ekspertai pabrėžia, kad didžiausia klaida – manyti, jog taupymas visada reiškia mažesnę temperatūrą. Kai kuriais atvejais stabilesnis, tolygus šildymas sunaudoja mažiau energijos nei nuolatiniai režimo pokyčiai. Taip pat svarbu suprasti savo konkrečią sistemą, o ne aklai taikyti universalius patarimus.
Žmonės, su kuriais kalbėjo BBC, pripažįsta, kad ši žiema tapo pamoka. „Mes tikrai galvojome, kad elgiamės atsakingai. Tik sąskaitos parodė, jog ne viskas taip paprasta“, – sako vienas iš namų savininkų.
Šios istorijos primena, kad šildymas nėra vien tik temperatūros skaičius termostate. Tai visos sistemos darbas, kuris žiemą ypač greitai parodo klaidas – dažnai jau tada, kai laiškas su sąskaita pasiekia pašto dėžutę.