Indijos bėgikės antys vis dažniau laikomos vienomis veiksmingiausių pagalbininkių sode. Jas ypač vertina tie, kurie vengia chemijos ir ieško natūralių būdų apsaugoti derlių. Sodininkų patirtis rodo paprastą taisyklę – kur vaikšto antys, ten šliužų ir sraigių gerokai mažiau.
Tai patvirtina ir realios istorijos. Viena sodybos šeimininkė iš Kėdainių pasakoja, kad šliužai buvo taip išplitę, jog per naktį ar lietingą dieną visiškai sunaikindavo augalus – kai kurių net nepavykdavo pamatyti žydinčių.
Išbandyti įvairūs kovos būdai nedavė tokio efekto kaip antys. Galiausiai, kai išlaidos priemonėms pradėjo siekti pačių paukščių kainą, sprendimas tapo akivaizdus – įsigyti jų pačių.
Susiję straipsniai
Pasak jos, antys greitai tapo nepakeičiamomis „darbininkėmis“, nors kartu atsirado ir naujų rūpesčių – jas reikia saugoti nuo plėšrūnų, tokių kaip lapės ar šeškai. Vis dėlto net ir patirti nuostoliai neatbaidė – nauda darže buvo akivaizdi. Be to, šeimininkė pabrėžia, kad antys yra ramios, tarpusavyje nekonkuruoja ir gana lengvai prisitaiko.
Indijos bėgikės išsiskiria savo laikysena – jos stovi beveik vertikaliai ir didžiąją laiko dalį praleidžia aktyviai ieškodamos maisto. Dėl to jos dažnai vadinamos „daržo patruliais“. Skirtingai nei vištos, kurios kapstydamos gali išdraskyti dirvą, antys juda švelniau – jos maisto ieško paviršiuje, ypač drėgnose vietose, kur slepiasi šliužai.
Jų racionas gana platus: jos lesa šliužus, sraiges, vabzdžius, jų lervas, taip pat kai kurias piktžoles. Dėl nuolatinio judėjimo jos greitai „apeina“ visą teritoriją ir pačios aptinka problemines vietas.
Vis dėlto prieš įsigyjant verta įvertinti praktinius dalykus, rašoma portale „Homesandgarden“. Antys yra socialūs paukščiai, todėl jas reikia laikyti bent keliese. Joms būtina erdvė judėti ir nuolatinis švaraus vandens šaltinis – ne tik atsigerti, bet ir nusiprausti. Tam tinka tiek nedideli tvenkiniai, tiek paprastesnės talpos, jei vanduo reguliariai keičiamas.
Taip pat svarbu pasirūpinti saugia nakvynės vieta – sausas namelis apsaugos nuo plėšrūn, tokių kaip lapės, šeškai.
Nors antys gali gerokai sumažinti kenkėjų kiekį, jos nėra „stebuklingas sprendimas be minusų“. Jos gali ištrypti jautresnius augalus, o kadangi mėgsta drėgnas vietas, paliktos be priežiūros jos išmina dirvą, nuolat mindo ir taško vandenį, todėl drėgnose vietose sklypas gali tapti pažliugęs. Dėl to kai kurie sodininkai jas į daržą leidžia tik tam tikru laikotarpiu – kai šliužų daugiausia.
Mažam sklypui (iki maždaug 5 arų) dažniausiai pakanka 2–4 ančių, o didesniuose plotuose jų reikia daugiau – priklausomai nuo teritorijos ir šliužų gausos.
Beje, vis dažniau žmonės jau ir dalijasi „pagalbininkėmis“ – trumpam paskolina antis kaimynams, kad šios padėtų išvalyti sklypą nuo šliužų.