Aplinkos ministerija šį pavasarį ragina gyventojus ne tik naikinti invazines rūšis savo valdose, bet ir atidžiau rinktis, ką sodina kiemuose ar soduose. Pasak specialistų, nemažai žmonių vis dar nesusimąsto, kad įspūdingai atrodantys augalai gali būti įtraukti į invazinių rūšių sąrašą, o jų auginimas – draudžiamas.
Tarp tokių augalų – gausialapiai lubinai, baltažiedės robinijos, karčiuotosios kortaderijos, siriniai klemaliai, apskritalapiai smaugikai, reinutrės ar šluotiniai sauskrūmiai. Dalis jų ypač mėgstami dėl dekoratyvios išvaizdos: vieni žavi aukštais violetiniais žiedynais, kiti – pūkuotais smilginiais žiedais ar greitai apželdinamomis tvoromis.
Tačiau būtent dėl šių savybių jie ir tampa problema. Invaziniai augalai sparčiai plinta, „pabėga“ iš kiemų į natūralią aplinką, nustelbia vietines rūšis ir trikdo ekosistemas. Naujose teritorijose tokie augalai dažnai neturi natūralių priešų, todėl dauginasi itin agresyviai.
„Deja, kai kurie augalai, atrodantys gražūs ir patrauklūs sodams, yra invaziniai ir draudžiami. Tokie augalai gali atrodyti dekoratyvūs, tačiau jie greitai plinta ir „pabėga“ į aplinką, nustelbia vietines rūšis ir daro žalą gamtinėms ekosistemoms“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Kristina Jankauskaitė.
Anot jos, prieš perkant augalus gyventojams verta pasitikrinti, ar jie nėra įtraukti į invazinių rūšių sąrašą. Tai galima padaryti Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulyje INVA.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad invaziniai augalai į Lietuvą dažnai patenka būtent per dekoratyvinę sodininkystę. Žmonės dalijasi sodinukais su kaimynais, perka internetu ar parsiveža iš kelionių net nesusimąstydami, kad taip prisideda prie invazinių rūšių plitimo.
Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – gausialapis lubinas. Nors daugelis jį iki šiol sieja su vasariškais pakelių žiedais, specialistai primena, kad šis augalas agresyviai plinta pievose ir išstumia vietines rūšis. Panaši problema kyla ir dėl reinutrių – jos greitai užvaldo teritorijas, o jų išnaikinimas tampa sudėtingas bei brangus.
Dar pavojingesnis – Sosnovskio barštis. Šis invazinis augalas ne tik sparčiai plinta, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Jo sultyse esantys junginiai, patekę ant odos ir veikiami saulės, gali sukelti stiprius nudegimus, pūslėjimą, ilgalaikes pigmentines dėmes ar alergines reakcijas. Ypač pavojingas jis vaikams.
Šiuo metu invazinius augalus naikinti lengviausia. Juos galima paprasčiau iškasti kartu su šaknimis ir neleisti išplisti.
Už invazinių rūšių naudojimo pažeidimus Lietuvoje numatyta administracinė atsakomybė. Gyventojams už draudžiamų augalų auginimą, dauginimą ar platinimą gali būti skiriama nuo 280 iki 1550 eurų siekianti bauda, o juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 2300 eurų.
Aplinkos ministerija ragina gyventojus nelaukti, kol invaziniai augalai išplis, ir atsakingiau vertinti ne tik tai, ką naikina savo sklypuose, bet ir ką į juos sodina.