Vilnius siekė išpirkti sklypą ir išsaugoti medžius: teismas pasakė „ne“

Iš pradžių savivaldybė mėgino uždrausti sklype Baltupiuose statyti daugiabutį, o vėliau bandė žemę išpirkti.

Būtent sprendimas neduoti leidimo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Lithome“ antrinės įmonės „Ratoka“ planuojamo daugiabučio statybai Baltupio gatvėje 51A yra nepagrįstas, nutarė teismas.

Tad savivaldybės pažadai, kad Baltupių gyventojams po langais išsaugos žaliąją erdvę, žlugo.

Regionų administracinis teismas panaikino savivaldybės 2024 metais priimtą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą, ir įpareigojo iš naujo įvertinti įmonės prašymą.

Anot teismo, savivaldybė atsisakymą išduoti leidimą grindė rekomendacijomis dėl papildomų medžių apsaugos priemonių ir būtinybe papildomai informuoti visuomenę apie planuojamų šalinti medžių kompensavimo priemones, taip pat siekiu inicijuoti sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

Be to, savivaldybė nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu sustabdė leidimo išdavimą, nebuvo pateikti argumentai, kodėl, turint kitų institucijų pritarimą, projektas kelia abejonių.

Teismas teigė, kad nurodytas siekis inicijuoti žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, motyvuojant tuo, jog ketinama šalinti medžių masyvą, reikšmingai formuojantį miestovaizdį, Baltupio gatvės siluetą ir panoramas, triukšmo ir taršos barjerą tarp intensyvaus eismo Geležinio Vilko gatvės ir daugiabučių gyvenamųjų namų Baltupio gatvėje, taip pat nebuvo teisiškai pagrįstas.

Meras Valdas Benkunskas praėjusių metų spalį paskelbė sieksiantis visuomenės poreikiams nusavinti sklypą Baltupio gatvėje, kur „Ratoka“ ketina statyti 57 butų daugiabutį.

Meras aiškino, kad savivaldybė ėmėsi ryžtingų veiksmų siekdama sustabdyti neplanuotą daugiabučių plėtrą šioje vietoje. Jo žodžiais, savivaldybės tarybos sprendimas išpirkti sklypą suteiks ilgalaikės naudos bendruomenei: bus išsaugoti brandūs medžiai, sukurta kokybiška viešoji erdvė poilsiui bei rekreacijai.

„Miesto plėtra negali vykti žaliųjų erdvių sąskaita. Atlikome išsamią analizę ir nustatėme vietas, kuriose kyla rizika prarasti bendruomenių naudojamas žaliąsias erdves.

Baltupių sklypas yra viena jų, todėl nusprendėme veikti proaktyviai – inicijavome jo išpirkimą. Tai leis apsaugoti vilniečių poilsio ir rekreacines zonas nuo užstatymo daugiabučiais. Tokie sprendimai padeda išsaugoti balansą tarp plėtros ir gyvenimo kokybės“, – sakė V.Benkunskas.

Sklype šiuo metu auga 118 įvairių želdinių, kurie atlieka ekologines, apsaugines, rekreacines ir socialines funkcijas.

Teritorija formuoja svarbią žaliosios struktūros jungtį tarp tankiai užstatytų kvartalų, mažina triukšmą bei oro taršą, gerina oro kokybę ir kuria vizualinę bei emocinę atokvėpio zoną gyventojams.

Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ši teritorija patenka į želdynų nepasiekiamumo zoną, todėl jos išsaugojimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti minimalią žaliosios infrastruktūros prieigą šioje miesto dalyje.

Savivaldybės atliktoje analizėje net buvo įvertintos kelios galimos sklypo panaudojimo kryptys. Įvertinus alternatyvas pasirinktas sklypo išpirkimo kelias, kuris labiausiai atitinka miesto planavimo, ekologinius ir bendruomenės interesus.

Planuota, kad įsigytas sklypas bus suformuotas kaip atskirųjų želdynų sklypas ir pritaikytas viešajam naudojimui – jame bus galima įrengti poilsio, žaidimų ir sporto aikšteles, pėsčiųjų takus, išsaugant esamus medžius ir želdinius. Tai užtikrins kokybišką gyvenamąją aplinką Baltupių gyventojams.

Tačiau po teismo sprendimo optimizmo nebeliko, o V.Benkunskas apgailestavo, kad ne visų butų statybos džiugina vilniečius.

Jo žodžiais, kartais pasitaiko atvejų, kai labai tankiai apgyvendintame kvartale atsitiktiniame privačiame žemės sklype sugalvojama statyti dar vieną daugiabutį.

Tokiais atvejais mero ir savivaldybės elektroninio pašto dėžutės greitai prisipildo piktų gyventojų laiškų.

„Girdžiu gyventojus, suprantu šią problemą ir žinau, kaip spręsti tai sistemiškai, o ne kaskart bėgti paskui traukinį.

Savivaldybės komanda yra atlikusi išsamią analizę, kiek tokių atvejų artimiausiais metais gali iškilti“, – sakė meras.

Tačiau jau dabar aiškėja, kad pirmasis savivaldybės žingsnis siekiant perimti sklypą nebuvo teisingas.

„Kodėl taip įvyksta? Kalbant plačiau svarbu suvokti, kodėl tokie atvejai vis dar pasitaiko. Tai yra ilgamečio klaidingo valdininkų mąstymo apie žemę ir statybas pasekmė. Ir čia reikia sisteminių sprendimų.

Pirmiausia daug metų savivaldybės neturėjo teisės valdyti žemės – spręsti dėl jos įveiklinimo ir nulemti, kas joje bus daroma. Nepaisant to, kad Vilniuje yra daugybė laisvos ir galimos įveiklinti valstybinės žemės, ji ir toliau išlieka neįveiklinama, nes savivaldai nesuteikiami įgaliojimai ja rūpintis.

Pavyzdžiui, nepriimamas sprendimas leisti savivaldai parduoti valstybinę žemę.

Kai savivaldybė neturi teisių siūlyti plėtotojams tinkamų teritorijų, plėtra neretai persikelia į privačius sklypus tarp daugiabučių“, – apie savivaldai surištas rankas kalbėjo V.Benkunskas.

Vilniuje jau daug metų vykdoma žemės grąžinimo programa, kuri tik dabar baigiama. Nebeformuojami nauji sklypai grąžinimui, nes dabartinio fondo užtenka likusiai laukiančiųjų eilei.

Tačiau prieš tai šioje srityje, anot mero, buvo pridaryta labai daug klaidų. Dažnu atveju šalia kitų daugiabučių namų sugalvota desperatiškai įterpti kelis valstybinės žemės sklypelius, juos grąžinti pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą Vilniuje, o taip palikta galimybė kam nors juos susipirkti turint tikslų ten ką nors pastatyti.

V.Benkunsko nuomone, tokie atvejai kaip Baltupio gatvėje išlenda dar ir todėl, kad statybą leidžiantys dokumentai po 2010 metų aplinkos ministro sprendimo neturi galiojimo termino.

Taigi jeigu planas ką nors statyti dešimtmečius guli stalčiuje, labai sunku, o kartais ir neįmanoma sustabdyti plėtotojo, staiga užsinorėjusio realizuoti projektą.

Mero teigimu, jeigu nebus grąžinti statybos dokumentų terminai, ši problema toliau išliks – dalis projektų bus įšaldomi ir atšildomi jau pasikeitus laikams ir Vilniui.