Teigiama, kad nors stambius suaugusius šliužus sode iš tiesų greičiausiai pastebėsite vis rečiau, rudenį kova su šia invazine rūšimi nesibaigia – priešingai, prasideda kitas, gerokai svarbesnis jos etapas.
„Būtent dabar, pirmaisiais rudens mėnesiais, yra tinkamiausias metas imtis veiksmų, kad pavasarį netikėtas šliužų antplūdis netaptų nemalonia staigmena.
Kur rudenį dingsta suaugę šliužai, kas nutinka jų palikuonims, kodėl negalima atsipalaiduoti, kaip tinkamai tvarkyti kompostą ir kaip atskirti invazinį ispaninį arioną nuo retos, saugomos vietinės šliužų rūšies“, – aiškina Latvijos Gamtos apsaugos valdybos invazinių rūšių ekspertė Aiva Bojāre.
Susiję straipsniai
Pasak jos, rudenį soduose padaugėja darbų – grėbiami nukritę lapai, renkami ant žemės gulintys obuoliai, o visa tai neretai keliauja į kompostą.
Tačiau netinkamai įrengta ir prižiūrima kompostavimo vieta invaziniams šliužams gali tapti tikra puota ir viena saugiausių vietų peržiemoti visame sode.
„Jeigu komposto krūva yra visiškai atvira ir neaptverta, jie tikrai ten šliauš ir jiems ten bus tikra puota. Ypač jei į ją metamos įvairios daržovių atliekos, obuoliai ir kiti gardūs dalykai. Žinoma, jie ten eis, maitinsis ir puikiai gyvens.
Todėl geriausia, kad kompostavimo vieta sode būtų uždara. Kompostą vertėtų laikyti specialiose tam skirtose dėžėse arba patiems įsirengti aptvertą vietą – tokią, į kurią šliužai negalėtų patekti, arba, kitas variantas, iš kurios negalėtų iššliaužti“, – teigia A. Bojāre.