– Jokūbai, ką praėjusi žiema atskleidė apie Lietuvos namų pasiruošimą didesniems šalčiams?
– Praėjusi žiema tapo puikiu, nors ir nemaloniu testu. Ekstremalūs šalčiai labai greitai parodo, ar namo šildymo ir energijos sistema iš tikrųjų pasirinkta, sureguliuota ir valdoma tinkamai. Kol žiema švelni ar bent vidutinė, net ir netobula sistema kažkaip „ištempia“ sezoną. Bet kai kelias savaites iš eilės termometras rodo dvidešimt laipsnių šalčio, kiekviena silpna vieta gali palikti gyventojus be šildymo ar karšto vandens. Be to, netinkamai parinktos ir įdiegtos sistemos pasijaučia ir sąskaitose.
– Su kokiomis problemomis dažniausiai susidūrė namai, kuriuose vis dar nėra modernios šildymo sistemos?
Susiję straipsniai
– Seni dujiniai ar kieto kuro katilai dirbo maksimalia savo galia beveik visą žiemą, todėl kuro sąnaudos ir sąskaitos atitinkamai augo. Be to, prastai izoliuotuose namuose šilumos nuostolis tapo didesnis nei šie katilai spėjo sugeneruoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įranga, ypač jei ji nėra pirmos jaunystės, tokiais atvejais gali tiesiog neatlaikyti krūvio. Atsiranda ir gaisro tikimybė arba, kad užšalę vamzdynai sutruks ir užlies rūsius.
– Nuo ko reikėtų pradėti tiems, kurie nori pakeisti seną katilą šiuolaikišku šilumos siurbliu?
– Dažniausia klaida – naują šilumos įrenginį vertinti atskirai nuo viso namo. Taip pat, rinktis šilumos siurblį tik pagal įrangos kainą. Pirmiausia reikia orientuotis į patį pastatą, ne tik į katilinę. Svarbu įvertinti sienų, stogo, grindų, langų izoliaciją ir realius namo šilumos nuostolius. Jei namas prastai izoliuotas, net pats efektyviausias šilumos siurblys pirmiausia turės kompensuoti per konstrukcijas prarandamą šilumą.
– Kaip praktiškai nustatomas tas realus namo šilumos poreikis?
– Svarbu įsivertinti faktinį pastato šilumos poreikį, kuris vadinamas pastato energetine varža. Kitaip tariant, reikia atsižvelgti į namo izoliaciją, langų plotą, orientaciją, gyventojų skaičių ir realų karšto vandens suvartojimą. Tik žinant, kiek šiluminės galios konkrečiam namui iš tiesų reikia, pavyzdžiui, kiek vatų vienam kvadratiniam metrui, galima pagrįstai parinkti šilumos siurblio galią. Dažnai paaiškėja, kad pakanka mažesnio ir pigesnio įrenginio, nei buvo manyta iš pradžių.
– Ar tinka esami radiatoriai, jei namas buvo šildomas dujiniu katilu?
– Senos sistemos dažnai pritaikytos aukštesnei vandens temperatūrai ir mažesniam srautui, o šilumos siurbliui efektyviai veikti reikia žemesnės temperatūros ir pakankamo vandens pralaidumo. Be to, per laiką vamzdynuose gali susikaupti kalkių, rūdžių ir kitų nuosėdų. Todėl prieš montuojant šilumos siurblį verta įvertinti radiatorių galią ir sistemos pralaidumą. Jei reikia, atliekamas cheminis sistemos plovimas, keičiami radiatoriai arba dalyje patalpų įrengiamas grindinis šildymas. Tokiems projektams ypač rekomenduojame oras-vanduo IGLU Inuit Mono šilumos siurblių seriją.
– Į ką dar svarbu atkreipti dėmesį, kad šilumos siurblys veiktų efektyviai?
– Svarbu įvertinti visą šildymo sistemą, ne tik patį siurblį. Vanduo turi tinkamai cirkuliuoti po visą namą, kad šiluma pasiektų visus radiatorius ar kitus šildymo taškus. Taip pat svarbu iš anksto įvertinti karšto vandens poreikį. Įprastai skaičiuojama apie 50 litrų vienam žmogui per parą, tačiau kai kurioms šeimoms jo reikia daugiau. Jei dažnai naudojama vonia ar didelio pralaidumo dušas, verta rinktis didesnę karšto vandens talpą.
– Ar rudenį dar ne per vėlu keisti šildymo sistemą? Kiek užtrunka įsirengti šilumos siurblį?
– Tikrai ne per vėlu. Pačio oras–vanduo šilumos siurblio montavimas, jei namas tam paruoštas, dažniausiai trunka vos kelias darbo dienas. Daugiau laiko paprastai užima pasiruošimas – namo šilumos poreikio įvertinimas, tinkamos galios parinkimas, esamos šildymo sistemos patikra ir, jei reikia, jos pakeitimai.
– Ar tokia renovacija visada reiškia dideles investicijas?
– Nebūtinai. Rekomenduojama pradėti nuo pigiausių ir greičiausiai atsiperkančių sprendimų, pavyzdžiui, langų, durų sandarumo ar palėpės izoliacijos, o šilumos siurblio galią jau parinkti pagal sumažėjusį namo šilumos poreikį. Taip išvengiama situacijos, kai pasirenkamas galingesnis ir brangesnis įrenginys, nei iš tiesų reikia. Be to, investiciją gali sumažinti ir valstybės parama. Keičiant seną šildymo įrenginį į šilumos siurblį, vidutinė kompensacija siekia apie 3 500 eurų, o dėl jos kreipiamasi jau įsirengus naują įrenginį.
– O ką patartumėte tiems, kurie šilumos siurblį jau turi? Ar prieš sezoną pakanka jį tiesiog „įjungti“?
– Net geras šilumos siurblys, netinkamai sureguliuotas ar valdomas, nebūtinai veiks optimaliai. Dažnai matome atvejus, kai pati įranga visiškai tinkama, tačiau kelios neteisingai nustatytos parametrų reikšmės per žiemą kainuoja namų ūkiui nemažas papildomas sumas. Žmonės linkę manyti, kad kartą nustatyta sistema turi veikti taip pat gerai visada, tačiau po ypač šaltos žiemos ar pasikeitus namo sąlygoms – nustatymus verta peržiūrėti iš naujo. Kai kurias atvejais atliekant kasmetinę priežiūra prailginama ir įrangos garantija.
– Kokius šilumos siurblio patikros žingsnius reikėtų atlikti prieš naują šildymo sezoną?
– Prieš sezoną verta peržiūrėti kelis dalykus: ar šildymo kreivė vis dar tinkama, kokios temperatūros vanduo tiekiamas į šildymo sistemą ir ar be reikalo neįsijungia papildomas elektrinis kaitinimas. Tada verta įsivertinti praėjusios žiemos suvartojimo skaičius ir savo elektros tarifą – galbūt dalį vartojimo verta perkelti į pigesnį paros laiką. Jei sistema tai leidžia, specialistai jos veikimą gali įvertinti ir nuotoliniu būdu, be vizito į namus.
– Kurį iš patikros žingsnių žmonės dažniausiai praleidžia?
– Sakyčiau, šildymo kreivės peržiūrą. Žmonės tiesiog įpratę žiūrėti į šilumos siurblį taip, kaip anksčiau žiūrėjo į katilą – sumontavo, vieną kartą sureguliavo, ir tiki, kad tuo viskas baigta. Realybėje sistema turi „prisitaikyti“ prie konkretaus namo, o tai reiškia, kad į ją kartais reikia sugrįžti – ypač jei namas apšiltintas, pasikeitė šeimos įpročiai ar tiesiog buvo neįprastai šalta žiema.
– Kokią, Jūsų nuomone, svarbiausią pamoką turėtų išmokti namų savininkai iš praėjusios žiemos?
– Praėjusi žiema dar kartą parodė, kad namų energetinis efektyvumas priklauso ne vien nuo gero šildymo įrenginio. Vis svarbiau, kaip energija valdoma visame name. Išmani sistema gali įvertinti šildymo poreikį, elektros kainą skirtingu paros metu, saulės elektrinės generaciją, baterijos įkrovą ar elektromobilio krovimą ir pagal tai optimaliai paskirstyti energiją. Tai leidžia ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir efektyviau išnaudoti tai, ką namai jau turi.
– Jei reikėtų duoti vieną patarimą prieš artėjantį šildymo sezoną, koks jis būtų?
– Pradėkite nuo klausimo: kur namas praranda šilumą ir kaip jame šiuo metu naudojama energija? Atsakymas dažnai padiktuoja ir tolesnius sprendimus. Gali paaiškėti, kad reikalingos investicijos yra gerokai mažesnės, nei atrodė iš pradžių.
Kontrolinis sąrašas: kaip paruošti šilumos siurblį žiemai
- Šildymo kreivė: peržiūrėti ir, jei reikia, pakoreguoti.
- Tiekiamo vandens temperatūra: patikrinti, ar ji nėra aukštesnė, nei reikia komfortiškai namų temperatūrai palaikyti.
- Elektrinis kaitinimas: patikrinti, ar be reikalo neįsijungia papildomas šildymas.
- Techninė patikra: atlikti bazinę sistemos apžiūrą ir, jei reikia, pasikviesti specialistus.
- Praėjusios žiemos duomenys: peržiūrėti suvartojimą ir įvertinti, ar nėra neįprastų šuolių.
- Elektros tarifas: įvertinti, ar dalį vartojimo galima perkelti į pigesnį paros laiką.
- Nuotolinė stebėsena: jei sistema tai leidžia, pasinaudoti ja sistemos veikimui stebėti ir optimizuoti.
IGLU TECH – tai Lietuvos išmaniosios energetikos technologijų gamintojas, kuriantis vientisą namų energijos ekosistemą. Geoterminiai ir oras-vanduo šilumos siurbliai, elektromobilių įkrovimo stotelės, energijos kaupikliai ir kiti sprendimai čia veikia kaip vieninga sistema, kurią galite nesudėtingai valdyti per IGLU programinę įrangą – tiesiog telefone ar planšetėje.
Apsilankykite IGLU TECH svetainėje ir sužinokite, kaip susikurti lankstesnę namų energetikos sistemą – ne tik šiai žiemai, bet ir daugeliui sezonų į priekį.