Įrašo autorė pasakojo visą vasarą šliužus nuosekliai rinkusi ir naudojusi moliuskocidus. Jų nebuvo itin daug – rytais arba vakarais sklype pavykdavo surinkti po kelis ar keliolika.
Atšalus orams šliužų beveik išvis nebeliko, todėl jau atrodė, kad „medžioklės sezonas“ baigtas.
Tačiau vos orai vėl atšilo, situacija pasikeitė.
Susiję straipsniai
„Vakar vakare dvi valandas po sklypą ropinėjau ir rinkau šliužų jaunimėlį. Dar tiek nebuvau mačiusi“, – rašė Lina.
Jos paskelbtoje nuotraukoje – didžiulis plastikinis butelis, beveik visas prikimštas surinktų šliužų.
Po akmenimis – kiaušinėlių sankaupos
Įrašas sulaukė daugybės panašią problemą turinčių sodininkų komentarų. Ne vienas jų atkreipė dėmesį, kad rudenį verta žiūrėti ne tik į ropojančius šliužus:
„Kur tik pakeli kokį akmenuką ar ką nors kita – kiaušinių krūvos“.
Kita moteris pasakojo visą vasarą šliužus rinkusi ir naikinusi, tačiau rudenį, tvarkydama gėlynus, po akmenimis vis tiek aptikusi daugybę kiaušinėlių.
Komentaruose taip pat kartojosi pastebėjimas, kad problema ypač sunkiai valdoma tuose sklypuose, kurie ribojasi su neprižiūrimomis teritorijomis, grioviais ar mišku.
„Sklypas 1,5 ha. Šalia miškas, melioracijos grioviai. Gali rinkti kiek nori – šliaužia iš miško ir griovių“, – rašė viena sklypo savininkė.
Kiti teigė, kad net nuolat renkant šliužus jų vis tiek atkeliauja iš kaimyninių teritorijų.
Siūlo į pagalbą pasitelkti antis
Tarp komentarų bene dažniausiai kartotas dar vienas būdas – šliužus lesančios antys. Keletas žmonių pasakojo savo sklypuose dėl to laikantys antis ir pastebintys aiškų skirtumą.
Nors dažniausiai minimos Indijos bėgikės, viena ančių augintoja tikino, kad šliužus lesa ir kitų veislių antys.
Vis dėlto tai nėra sprendimas kiekvienam sklypui, o patys komentatoriai pripažino, kad jei šliužų gausu aplinkinėse teritorijose, visiškai jų atsikratyti sudėtinga.