Keičiasi modernizacijos finansavimo modelis: panašiam daugiabučiui atnaujinti parama gali skirtis beveik 80 tūkst. eurų

Didesnio valstybės prisidėjimo sulauks gyventojai tose vietovėse, kuriose modernizacijos finansinė našta yra didžiausia.

Siekiant, kad valstybės parama daugiabučiams atnaujinti geriau atspindėtų realią situaciją skirtinguose regionuose, įvestas Savivaldybių paramos renovacijai indeksas (SPRI). Pagal jį visos 60 šalies savivaldybių suskirstytos į tris grupes atsižvelgiant į gyventojų pajamas, nedarbo lygį, skurdo riziką, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir savivaldybės fiskalinį pajėgumą.

„Iki šiol visoje Lietuvoje buvo taikomas vienodas paramos intensyvumas, nors gyventojų pajamos, nedarbo lygis ir savivaldybių finansinės galimybės reikšmingai skiriasi. Įvesdami naują finansavimo modelį siekiame, kad būstų savininkams būtų lengviau apsispręsti modernizuoti savo daugiabutį, o finansiniai įsipareigojimai labiau atitiktų jų galimybes“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Į pirmąją grupę pateko 30 savivaldybių, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias. Joms bus taikoma 25 proc. bazinė parama. Tarp jų – Kalvarijos, Visagino, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės, taip pat Biržų, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Lazdijų, Ignalinos, Zarasų, Raseinių, Radviliškio, Jurbarko, Joniškio, Akmenės, Kupiškio, Anykščių, Šilutės, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Alytaus, Šilalės, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų, Kėdainių, Prienų ir Šakių rajonų savivaldybės.

Antrajai grupei priskirta 14 vidutinio paramos poreikio savivaldybių, kurioms bus taikoma 20 proc. bazinė parama. Jai priskirtos Kaišiadorių, Molėtų, Telšių, Tauragės, Švenčionių, Rietavo, Šiaulių, Panevėžio, Druskininkų, Mažeikių, Jonavos, Alytaus miesto, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybės.

Trečiąją grupę sudaro ekonomiškai stipriausios savivaldybės, kurioms numatyta 15 proc. bazinė parama. Tai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, taip pat Birštono, Palangos, Neringos, Marijampolės, Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Utenos savivaldybės.

G.Burbienė atkreipia dėmesį, kad 15, 20 ar 25 proc. nėra tiesioginė subsidijos dalis nuo visos projekto vertės. Tai bazinis dydis, pagal kurį nustatomi fiksuoti paramos įkainiai, konkreti valstybės paramos suma apskaičiuojama nustatytą įkainį dauginant iš daugiabučio naudingojo ploto.

Pavyzdžiui, 1550 kv. m ploto daugiabučiui, kuris po modernizacijos pasiektų B energinio naudingumo klasę netaikant papildomų sprendimų, 15 proc. kategorijoje parama siektų apie 117,8 tūkst. eurų, 20 proc. kategorijoje – 156,5 tūkst. eurų, o 25 proc. kategorijoje – 195,3 tūkst. eurų.

Kuo didesnė valstybės paramos dalis, tuo mažesnę sumą gyventojams reikės finansuoti lengvatine paskola.

Siekiant paskatinti daugiabučių gyventojus rinktis kokybiškesnius architektūrinius, inžinerinius ir technologinius modernizacijos sprendimus naujajame kvietime prie bazinės paramos bus galima gauti dar po 5 procentinius punktus už kiekvieną papildomai skatinamą priemonę – šilumos punkto bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą, savivaldybės pa– tvirtintų architektūros kokybės gairių taikymą ir skydinę renovaciją naudojant gamykloje pagamintus elementus.

„Jeigu projektas įgyvendinamas pirmosios grupės savivaldybėje ir pasirenkami visi trys papildomai skatinami sprendimai, paramos intensyvumas gali siekti iki 40 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Vidutinio paramos poreikio grupėje parama gali siekti iki 35 proc., o mažiausio poreikio grupėje – iki 30 proc.“,– pabrėžia APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė.

Naujasis daugiabučių modernizavimo finansavimo modelis bus taikomas projektams, kurių paraiškos bus pateiktos paskelbus spalio pabaigoje planuojamą naują kvietimą. Paramą ankstesnių kvietimų metu gavę projektai bus tęsiami pagal tuo metu galiojusias sąlygas.

Naujam kvietimui numatyta 259 mln. eurų suma. Planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių modernizavimo projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc.