Ruduo yra tinkamas metas sodinti daugelį šalčiui atsparių dekoratyvinių žolių. Per vėsesnius mėnesius jos gali įsitvirtinti dirvoje, o kitais metais tapti išskirtiniu gėlyno akcentu.
Augalai, kurie keičia viso sodo vaizdą
Dekoratyvinės žolės vertinamos ne tik dėl savo išvaizdos.
Jų siauri lapai, lengvi žiedynai ir vėjyje linguojantys stiebai suteikia gėlynui judesio, kurio dažnai trūksta tradiciniuose gėlių deriniuose.
Sodininkystės temomis rašanti Alice Vincent prisimena vieną nedidelį priekinį namo sodą, kuriame tarp žvyro ir laiptelių augo erigeronai, o virš jų kilo aukštos, auksinės didžiosios ašuotės.
Šis paprastas augalų derinys sukūrė išskirtinį įspūdį.
Dekoratyvinių žolių galimybės puikiai atsiskleidžia ir žinomo kraštovaizdžio architekto Pieto Oudolfo projektuose.
Jo sukurti natūralistiniai gėlynai Niujorko parke „High Line“ ir meno centre „Hauser & Wirth Somerset“ Didžiojoje Britanijoje rodo, kad dekoratyvinės žolės gali būti ne tik kitų augalų fonas, bet ir vienas svarbiausių sodo elementų.
Didžiosios ašuotės – erdvesniems gėlynams
Norintiems aukštų, įspūdingų augalų verta atkreipti dėmesį į didžiąsias ašuotes (Stipa gigantea).
Šios dekoratyvinės žolės išaugina aukštus, lengvus, aukso spalvos žiedynus, kurie ypač gražiai atrodo apšviesti saulės.
Nors augalas užauga gana didelis, jo ažūrinė struktūra neužgožia aplinkinių gėlių.
Todėl didžiąsias ašuotes galima derinti su žemesniais daugiamečiais augalais, sukuriant skirtingų aukščių ir tekstūrų gėlyną.
Vis dėlto Lietuvos klimato sąlygomis šių augalų atsparumas žiemai gali būti nepakankamas. Prieš juos sodinant verta įvertinti konkrečios veislės atsparumą šalčiui ir pasirinkti nuo šaltų vėjų apsaugotą, gerai drenuojamą vietą.
Dekoratyvinės žolės gali augti ir pavėsyje
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad visoms dekoratyvinėms žolėms reikia daug saulės ir sausos dirvos.
Iš tiesų jų auginimo sąlygos labai skiriasi.
Pavyzdžiui, vienžiedė striepsnė (Melica uniflora) gali augti sausame pavėsyje.
Tai palyginti nedidelė dekoratyvinė žolė, kuri ilgainiui suformuoja žalių lapų kilimą, o žydėjimo metu pasipuošia smulkiais, šviesiais žiedynais.
Ji gali būti naudojama po medžiais ar kitose vietose, kur saulės šviesos nėra daug.
Drėgnesnėms vietoms tinka kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia cespitosa).
Straipsnyje minima veislė 'Goldschleier', kurios lengvi žiedynai vasaros pabaigoje ir rudenį įgauna aukso atspalvį.
Šios žolės gali suteikti lengvumo ir judesio net drėgnesniuose gėlynuose.
Lendrūnai – struktūrai ir aukščiui
Dar viena verta dėmesio dekoratyvinė žolė – smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster'.
Jis išsiskiria stačiais stiebais ir siaurais žiedynais, kurie ilgainiui įgauna gelsvą atspalvį.
Ši žolė tinka tiek šiuolaikiniams, aiškių linijų sodams, tiek natūralistiniams gėlynams.
A. Vincent pasakoja, kad jos ankstesniame sode 'Karl Foerster' sėkmingai augo ir pavėsingesnėje vietoje.
Vis dėlto gausiau žydi ir tvirtesnius stiebus paprastai išaugina saulėtoje arba tik nedaug pavėsingoje vietoje augantys lendrūnai.
Kaip sodinti, kad gėlynas atrodytų natūraliai
Vienas įdomiausių A. Vincent patarimų – sodinti dekoratyvines žoles ne pavieniui, o nedidelėmis grupėmis.
Ji siūlo rinktis nelyginį augalų skaičių.
Pavyzdžiui, trys ar penki vienos rūšies augalai gali sukurti harmoningesnį vaizdą nei atsitiktinai skirtingose gėlyno vietose pasodintos pavienės žolės.
Kartojant tas pačias augalų grupes skirtingose sodo vietose sukuriamas vientisumo ir ritmo įspūdis.
Svarbu įvertinti ir tai, kokio dydžio žolės užaugs po kelerių metų. Nedideli sodinukai gali atrodyti kukliai, tačiau ilgainiui kai kurios rūšys suformuoja didelius kerus.
Rudenį sodinti galima ne visas
Rudenį pasodintos šalčiui atsparios dekoratyvinės žolės gali spėti įsišaknyti iki žiemos.
Tačiau Lietuvos klimato sąlygomis reikėtų atskirti šalčiui atsparias rūšis nuo šilumamėgių.
Pavyzdžiui, miskantus ir kai kurias kitas šilumamėges dekoratyvines žoles saugiau sodinti pavasarį, kad iki pirmųjų šalčių jos spėtų suformuoti stiprią šaknų sistemą.
O šalčiui atsparius lendrūnus ar šluotsmilges galima sodinti ir rudenį, jeigu dirva dar pakankamai šilta, neužmirkusi ir iki stipresnių šalčių lieka laiko įsišaknyti.
Tinkamai parinktos dekoratyvinės žolės gali tapti vienu ilgaamžiškiausių gėlyno elementų, suteikiančių jam struktūros ne tik vasarą, bet ir rudenį bei žiemą.
Parengta pagal „The Guardian“