Įvykiai Lietuvoje
1710 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas Varšuvoje, remdamasis Torunės sutartimi (ja Rusijos imperatorius Petras I pažadėjo Augustui II padėti atgauti ATR sostą), Saksonijos kurfiurstą Augustą II pripažino teisėtu monarchu. Stanislovas Leščinskis iš sosto buvo pašalintas.
1991 m. Valstybinėje automobilių inspekcijoje išduoti pirmieji lietuviški automobilių numeriai, pažymėti raidėmis LL.
1992 m. Vilniuje atidaryta Vokietijos ambasada.
1999 m. Seime pirmą kartą surengta Vyriausybės valanda – parlamentarams suteikta galimybė klausinėti ministrą pirmininką bei ministrus.
2005 m. įvyko pirmasis Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas. Orkestras buvo įkurtas 2004 m. pabaigoje. 2006 m. jo vyriausiuoju dirigentu tapo Modestas Pitrėnas.
Įvykiai pasaulyje
1861 m. septynių pietinių Amerikos valstijų (Alabamos, Floridos, Džordžijos, Luizianos, Misisipės, Pietų Karolinos ir Teksaso) atstovų konventas Alabamos mieste Montgomeryje sudarė laikinąją vyriausybę. Vasario 8-ąją ji paskelbė apie Amerikos konfederacijos valstijų su sostine Montgomeriu (prasidėjus karui sostinė perkelta į Ričmondą) susikūrimą. Konferedacijai priklausė 11 iš 34 Amerikos valstijų. Jos prezidentu tapo plantatorius, vergijos šalininkas Jeffersonas Davisas. Balandžio mėn. konfederatai pradėjo JAV pilietinį karą.
1945 m. vasario 4–11 d. Krymo mieste Jaltoje vyko Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS vadovų konferencija, joje dalyvavo Winstonas Churchillis, Franklinas D.Rooseveltas ir Josifas Stalinas. Jaltos konferencijoje buvo suderinti Sąjungininkų veiksmai baigiamajame Antrojo pasaulinio karo etape ir svarbiausi taikos principai, galutinai susitarta dėl įtakos sferų Rytų Europoje. SSRS patvirtino įsipareigojimą po Vokietijos besąlygės kapituliacijos pradėti karą su Japonija.
1948 m. Didžioji Britanija suteikė Ceilonui nepriklausomybę. Sala britų kolonija buvo nuo XIX a. pradžios, prieš tai ją valdė olandai. 1978 m. valstybė pavadinta Šri Lanka. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1965 m. Ramiajame vandenyne prie Aliaskai priklausančių Žiurkių salų įvyko vienas didžiausių istorijoje 8,7 balo žemės drebėjimas. Nors jis sukėlė 10 m aukščio cunamį, didesnės žalos nepadarė.
2003 m. nustojo gyvuoti Jugoslavijos Federacinė Respublika. Ji tapo dviejų suverenių respublikų sąjunga, pavadinta Serbija ir Juodkalnija. 2006 m. ir ši sąjunga iširo.
2004 m. įkurtas socialinis tinklas „Facebook“. Iš pradžių tai buvo tik Harvardo universiteto studentams skirta svetainė, vėliau buvo leista prisijungti visų JAV universitetų studentams, dar vėliau – įvairių įmonių darbuotojams ir organizacijų nariams, o 2006 m. rugsėjį virtualus tinklas tapo laisvai prieinamas plačiajai visuomenei.
Gimė
1515 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, žymiausias reformacijos LDK veikėjas, vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių XVI a. LDK didikų, jos valstybinės nepriklausomybės gynėjas, kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis. Mirė 1565 m.
1746 m. – Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas, 1794 m. sukilimo vienas organizatorių, jo vyriausiasis vadas Tadas Kosciuška. Mirė 1817 m.
1902 m. – JAV lakūnas Charlesas Augustus Lindberghas. Pirmasis 1927 m. vienviečiu monoplanu per 33 val. 30 min. iš Niujorko į Paryžių perskrido Atlanto vandenyną, įveikdamas 5793 km. Mirė 1974 m.
1906 m. – JAV astronomas, 1930 m. atradęs Plutoną, Clyde’as Williamas Tombaughas. Mirė 1997 m.
1921 m. – JAV feministinio judėjimo veikėja, pirmoji nacionalinės moterų organizacijos prezidentė Betty Naomi Friedan. Mirė 2006 m.
1926 m. – vienas žymiausių skulptorių Konstantinas Bogdanas. Mirė 2011 m.
1931 m. – Argentinos politikė, 1974–1976 m. Argentinos prezidentė María Estela de Perón. Pirmoji moteris, Pietų Amerikoje tapusi valstybės vadove.
1943 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Sigitas Geda. Mirė 2008 m.
Mirė
1498 m. – italų skulptorius, tapytojas ir auksakalys, Renesanso atstovas Atonio Pollaiuolo (apie 66 m.).
1974 m. – daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas, šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas Adolfas Jucys (69 m.).
