Anot jos, vyraujant šiltesniems orams vandens lygis kyla pamažu, bet kai kuriose upėse net pradėjo kristi.
Per šią parą vandens lygis pakilo nuo 5 iki 24 centimetrų.
Daugiausia - 24 centimetrais - lygis pakilo Nemune ties Smalininkais
ir Neryje ties Jonava - 15 centimetrų.
Stichinis vandens lygis dar viršytas dviejose Nemuno intakuose -
Gėgėje ties Plaškiais, Pagėgių savivaldybėje, ir Lėtėje ties
Kūlynais, Šilutės rajone. Kitus vanduo stichinio lygio nėra
pasiekęs.
Hidrologų nuomone, šis pavasario potvynis bus neintensyvus,
didelių apsėmimų nenumatoma.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba Hidrologijos skyriaus
vyriausioji hidrologė Nijolė Pranciška Juškienė BNS
ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu šalyje vyraujantys orai gali
lemti, kad nuostolių tirpstantis sniegas gali ir nepridaryti.
„Kiek didesnis potvynis bus Neries baseine, ten dar yra daug
sniego, bet jei išliks tokie orai, tai saulė tą sniegą tiesiog
suvalgys. Vandens lygis upėse yra žemas, jis kyla, bet nesmarkiai.
Matot, kokie orai - naktimis šąla, dienomis šyla. Vakarų Lietuvos
upėse - Minijoje, Akmenoje - jis krenta, Rytų Lietuvos upėse po
truputėlį kyla. Mes jau skelbėme, kad potvynis bus mažesnis už
vidutinį, šitie orai dar pakoreguos prognozes“, - pasakojo
hidrologė.
Jos teigimu, gamtos reiškinių stebėtojai jau dabartinę
situaciją įvardija potvyniu, tuo metu kiti specialistai šį
reiškinį gali apibūdinti kitaip.
„Potvynis yra tada, kai pavasarį pradėjus tirpti sniegui pradeda
kilti vandens lygis, tai jis jau kaip ir vyksta, tik labai vangiai.
Hidrologiškai tai jau yra potvynis, kaip žurnalistai ar
priešgaisrinės saugos specialistai laiko - negaliu žinoti. Ryškiau
išreikšto potvynio gali ir nebūti“, - teigė N.P.Juškienė.
Pasak specialistės, Nemuno žemupyje potvynio mastas priklauso ir
nuo to, kur pirmiausia pajudės ledai - Nemune ar Kuršių mariose.
„Jei prima ledai pajudės Nemune, jie susigrūs tie žiotimis,
labiau pakils vandens lygis. Jei pirma mariose, bus geriau“, - sakė
ji.