Benjaminas Franklinas, kuriam priklauso tokie nuopelnai, kaip JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir JAV Konstitucijos sukūrimas, prieštaravo baltagalvio erelio kandidatūrai ir siūlė JAV nacionaliniu paukščiu paskelbti kalakutą.
B.Franklino vadovaujama politikų grupė įrodinėjo, kad baltagalvis jūrinis erelis yra žemos moralės paukštis, kaip ir tie žmonės, kurie gyvena žiaurumu ir plėšimais, o štai kalakutas – kur kas labiau gerbiamas paukštis, Amerikos senbuvis.
Tačiau ornilotogai teigia, jog paskutinis argumentas, kad kalakutai yra tikri Amerikos senbuviai, yra šiek tiek nesąžiningas, nes ne ką trumpiau šiame krašte gyvena ir baltagalviai jūriniai ereliai.
O ir baltagalvių erelių moralė gana aušta – jie pasirenka partnerį vieną kartą visam gyvenimui.
Dabar tiksliai atkurti visų abiejų šalių argumentų prieš ir už kalakutus ar erelius jau neįmanoma, tačiau aišku, kad nacionalinio paukščio rinkimo debatus laimėjo erelio šalininkai ir 1789 metais George'ui Washingtonui tapus pirmuoju JAV prezidentu, baltagalvis jūrinis erelis buvo oficialiai paskelbtas ir patvirtintas JAV nacionaliniu paukščiu.
Antrasis pasaulyje nacionalinis paukštis yra nuo 1940 metų nacionaliniu Mianmaro (iki 1989 metų vadinosi Birma) simboliu patvirtintas Birmos žaliasis povas (Pavo muticus spicifer).
Trečiasis pasaulyje nacionalinis paukštis yra 1947 m. Japonijoje išrinktasis margasis fazanas (Phasianus colchicus versicolor).
Japonijos gyventojų sąmonėje jau nuo seno įsitvirtinęs draudimas medžioti fazanus ir to priežasčių niekas jau nepamena.
Užtai kiekvienas japonas žino, kad jei paliesi bent vieną paukštį – būsi prakeiktas amžiams.
Baltasis gandras – populiariausias nacionalinis paukštis Europoje
Nacionalinių paukščių rinkimai pagreitį įgavo po 1960-ųjų metų gegužės mėnesį Japonijos sostinėje Tokijuje vykusios XII Tarptautinės paukščių apsaugos tarybos (dabar – BirdLife International) konferencijos. Tada priimtas nutarimas rekomenduoti, kad kiekviena šalis išsirinktų nacionalinį paukštį ir naudotų jį paukščių, o kartu ir visos gamtos apsaugos propagandos tikslais, paukščių apsaugos draugijų ženkluose ir pan.
Gana daug valstybių pritarė šiai idėjai ir greitai išsirinko savo šalių nacionalinius simbolius.
Šių šalių pasirinkimus patvirtindavo tarptautinė paukščių apsaugos taryba, kuri sekė, kad šalys nepasirinktų vienodų paukščių rūšių.
Taip vienos iš pirmųjų savo nacionalinius paukščius užregistravo 23 šalys: Austrija – didįjį baltąjį garnį, Belgija – pelėsakalį, Didžioji Britanija – liepsnelę, Vokietija – baltąjį gandrą, Latvija – baltąją kielę, Švedija – juodąjį strazdą, Jungtinės Amerikos Valstijos – baltagalvį jūrinį erelį, Pietų Afrikos Respublika – mėlyngurklę ir t.t.
Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos pasaulio šalys, tačiau kai kurios iš jų pasirinko tas pačias paukščių rūšis, kaip ir kitos šalys.
Nors „laisvų“ paukščių rūšių yra daug, kiekviena šalis turi teisę išsirinkti tą paukštį, kuris yra populiariausias ir labiausiai susijęs su tos šalies kultūriniu gyvenimu.
Taip vienu iš populiariausių paukščių tapo kondoras, kurį pasirinko Čilė, Ekvadoras, Bolivija ir Kolumbija, o Europoje ir Azijoje – baltasis gandras. Pastarąjį šalį reprezentuojančiu paukščiu pasirinko Vokietija, Lietuva ir Armėnija.
Kaip renkami nacionaliniai paukščiai?
Nacionalinių paukščių rinkimai vyksta skirtingais būdais. 1960 metų rudenį nacionalinio paukščio rinkimai Anglijoje buvo rengiami su laikraščio „The Times“ pagalba: jo puslapiuose buvo spausdinami straipsniai apie pačius populiariausius šalies paukščius ir kviečiama balsuoti už labiausiai patinkančius.
Susumavus balsavimo rezultatus nacionaliniu paukščiu tapo liepsnelė.
Tokiu pat būdu su laikraščio „Dagens Nyheter“ pagalba nacionalinis paukštis buvo išrinktas Švedijoje. Juo tapo juodasis strazdas.
Estijoje buvo organizuota ornitologų ir paukščių gyvenimu besidominčių žmonių apklausa. Susumavus šios apklausos rezultatus svaria balsų persvara laimėjo šelmeninė kregždė, kuri 1962 m lapkritį buvo patvirtinta nacionaliniu Estijos paukščiu.
Šį pasirinkimą lėmė tai, kad šelmeninė kregždė graži, žvali, linksma, drąsi ir greita, mėgsta apsigyventi žmonių kaimynystėje.
Lietuvoje ornitologų susirinkimo metu šalies nacionaliniu paukščiu buvo nuspręsta pasirinkti baltąjį gandrą. Šis apsisprendimas buvo priimtas be didesnių dvejonių – baltasis gandras yra nuo seno Lietuvos žmonių puikiai pažįstamas, mylimas ir gerbiamas paukštis, laikomas laimės ir gerumo simboliu. Yra tikima, kad gandrai įsikuria tik tose sodybose, kuriose gyvena sąžiningi, nuoširdūs ir geri žmonės.
Kai kuriose šalyse nacionalinių paukščių pasirinkimo apsisprendimus lėmė savotiški sutapimai.
Mažytė valstybė Liuksemburgas savo nacionaliniu paukščiu pasirinko tokį pat mažylį – nykštuką.
Gruzijos nacionalinis paukštis – medžiojamasis fazanas (Phasanus colchicus) – siejamas su senovinės Kolchidės karalystės sostine, kurios vietoje šiuo metu yra Gruzijos vakaruose esantis miestas Poti (senovės laikais Phasis arba Fazis).
Kai kurių šalių nacionaliniai paukščiai:
Argentina – Rausvasis krosninukas (Furnarius rufus)
Armėnija – Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Australija – Emu (Dromaius novaehollandiae)
Austrija – Didysis baltasis garnys (Egretta alba)
Bahamai – Flamingas (Phoenicopterus ruber)
Bangladešas – Šarkinė devynbalsė (Copsychus saularis)
Belgija – Pelėsakalis (Falco tinnunculus)
Bolivija – Kondoras (Vultur gryphus)
Bulgarija – Didysis einis (Otis tarda)
Čilė – Kondoras (Vultur gryphus)
Didžioji Britanija – Liepsnelė (Erithacus rubecula)
Ekvadoras – Kondoras (Vultur gryphus)
Estija – Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica)
Gruzija – Medžiojamasis fazanas (Phasanus colchicus)
Haitis – Ispaninis trogonas (Priotelus roseigaster)
Havajai – Havajinė berniklė (Branta sandvicensis)
Indija – Povas (Pavo cristatus)
Irakas – Kalninis keklikas (Alectoris chukar)
Islandija – Medžioklinis sakalas (Falco rusticolus)
Japonija – Medžiojamasis fazanas (Phasianus colchicus)
JAV – Baltagalvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucocephala)
Kanada – Ledinis naras (Gavia immer)
Kolumbija – Kondoras (Vultur gryphus)
Latvija – Baltoji kielė (Motacilla alba)
Lietuva – Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Liuksemburgas – Nykštukas (Regulus regulus)
Naujoji Zelandija – Kivis (Apteryx australis)
Norvegija – Vandeninis strazdas (Cinclus cinclus)
Olandija – Girnovė (Platalea leucorodia)
PAR – Mėlyngurklė (Luscinia svecica)
Suomija – Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)
Švedija – Juodasis strazdas (Turdus merula)
Turkija – Baltabruvis strazdas (Turdus iliacus)
Vengrija – Didysis einis (Otis tarda)
Vokietija – Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
* * *
Medžiaga parengta pagal Lietuvos gamtos fondo informaciją.