KU Gamtos ir matematikos fakulteto prodekano, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos pirmininko dr. Antano Kontauto žvilgsnis nukrypo į Šilutės parko tvenkinį praėjusią savaitę, po plačiai Lietuvos spaudoje nuskambėjusio pranešimo, kad šiame vandens telkinyje tądien buvo sužvejota maždaug 300 gramų svorio Pietų Amerikos upių aštriadantė piranija.
Anot A.Kontauto, piranijos nemėgsta šalto vandens, todėl vargiai galėtų tame tvenkinyje peržiemoti. Todėl ir jis neabejoja, kad ši aštriadantė buvo auginama akvariume, kol žmonėms atsibodo jos draugija.
Nepatvirtintais duomenimis, tokią pat egzotišką žuvį Šilutės parko tvenkinyje vietiniai žvejybos mėgėjai buvo sugavę ir praėjusių metų vasarą. O šią savaitę būta naujų pranešimų apie čia pastebėtas dar dvi plaukiojančias piranijas.
Rusniškis ichtiologijos daktaras Arvydas Švagždys abejoja, kad Šilutės tvenkinio piranijos galėtų kam nors kelti grėsmę.
Anot jo, dauguma pasaulyje žinomų piranijų rūšių yra žolėdės žuvys ir tik maža dalis yra plėšrios. „Jeigu kas nors ten būtų prileidęs plėšriųjų piranijų, - dėl to aš labai abejoju, - tai jos puldinėtų antis, kurių gausu parko tvenkinyje. Tačiau, kiek man žinoma, tokio atvejo dar nebuvo pastebėta, - sakė dr. A.Švagždys. – Todėl panikos dėl tvenkinyje pastebėtų kelių piranijų tikrai nereikėtų kelti“.
Siekdami išsiaiškinti tikrąją padėtį, KU mokslininkai ruošiasi atvykti į Šilutę tirti, kiek iš tikrųjų egzotiškųjų aštriadančių yra centrinio miesto parko tvenkinyje.
„Mes jau kreipėmės į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo tyrinėti tą tvenkinį, - informavo dr. A.Kontautas. – Šilutėje turėtume pasirodyti pirmą arba antrą rugpjūčio savaitę“.
Šilutės H.Šojaus parko tvenkiniuose veisiasi karosai ir lynai, vasarą juose mėgsta maudytis miesto vaikai.