„Žvejoju jau ne vieną dešimtmetį, tačiau auksinių orfų čia anksčiau dar neteko matyti”, – stebėjosi kaunietis užkietėjęs žvejys Vilius Mažeika.
Auksinės orfos yra dekoratyvinės tvenkinių žuvys. Jos išvestos iš meknių, tad nėra reiklios, sugeba ištverti ir žiemą, kai užšąla vandens telkinys.
Kadangi šiame kanale maisto užtektinai, kol kas žvejams dar nepavyko pagauti nė vienos orfos.
„Užtat užkibusios auksinės žuvelės jau nieko nestebina”, – sakė V.Mažeika. Prieš dvejus metus jis čia pagavo net 24 centimetrų ilgio auksinę žuvelę.
Žvejai spėja, kad orfas, auksines žuveles ir barbusus čia paleido kas nors iš aplinkinių gyventojų.
Apsauginiame griovyje pilna ir įprastinių Lietuvos upėse ir ežeruose besiveisiančių žuvų. Žvejai čia yra pagavę ne tik karšių, meknių, kuojų, ešerių, nuodėgulių, žiobrių, lydekų, bet ir nemažų šamų, lynų, karpių bei upėtakių.
Dažnai į šią vietą ateinantis Henrikas Danilevičius šiemet čia per pusdienį pagavo penkis po 650 gramų sveriančius vaivorykštinius upėtakius.
Kitam kauniečiui pavyko ištraukti į krantą 2 kilogramų 600 gramų plikąjį karpį.
Užtat V.Mažeika pagrįstai didžiuojasi šiame kanale pagavęs pačią didžiausią iš mažiausių Lietuvoje gyvenančių gėlavandenių žuvų – 10,6 centimetro ilgio saulažuvę.