Mišrūnė kalytė turėjo daugiau žmoniškumo nei tokiu būdu juodmargiu katinėliu atsikratę žmonės – ji jo nesudraskė, bet priėmė į savo jauniklių būrį.
Kiekvieną rudenį panevėžiečiai daugiau, nei kitu metų laiku atsisako savo augintinių. Vieni, vasarą praleidę soduose ar kaime, o žiemai grįždami į miestą, tvirtina neturintys sąlygų bute laikyti katę ar šunį, kiti į prieglaudą atveža rudenį gimusius „netyčiukus“ jauniklius.
Tačiau, pasak R. Liberienės, šį rudenį panevėžiečiai nebenori auginti ypač daug gyvūnų. Perpildyti ir akcinės bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ teritorijoje esantys voljerai, ir ten pat stovintis „Gyvybės vagonėlis“, ir Kaimiškio kaime įsikūrusi Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglauda, daugiau išmestų gyvūnų nebeturi sąlygų priglausti ir draugijos savanoriai. Šiuo metu naujų šeimininkų tikisi sulaukti apie 120 šunų, 26 katės ir kačiukai.
„Tik vienas kitas pas mus patenkantis gyvūnas yra iš tiesų pasiklydęs ar beglobis – likusius atveža patys šeimininkai. Atveža kales net su visomis ką tik atsivestų šuniukų vadomis“, – pasakoja bendrovėje „Panevėžio specialusis autotransportas“ specialiste gyvūnų gerovei dirbanti R. Liberienė. Dabar prieglaudoje yra 6 tokios daugiavaikės mamos su 23 šuniukais.
Atsikratoma ne tik beveislių mišrūnų, tačiau ir kilmingų augintinių. Pavyzdžiui, neseniai į naujus namus iškeliavo Jorkšyro terjeras, kurio šeimininkai, susilaukę kūdikio atsisakė, nes jis „visur sisioja ir kakoja“.
Net visokio žmonių žiaurumo mačiusią R. Liberienę sukrėtė antradienio radinys. Rytą valydama bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ teritorijos pakraštyje įrengtus beglobių šunų voljerus, gyvūnų globėja išgirdo miauksinti kačiuką. Iš pradžių moteris pagalvojo, kad jai pasigirdo – iš kur jis tarp šunų galėjo atsirasti.
Tačiau kai miauksėjimas nesiliovė, įdėmiau apsidairiusi R. Liberienė pamatė, kad viename voljere šalia maisto dubens tupi mažas juodmargis katinėlis. Gyvūnų globėja įsitikinusi, kad į voljerą mažylis pats negalėjo įlįsti, bet buvo įmestas žmonių. „Gal jie tikėjosi, kad šunys kačiuką sudraskys?“, – žmonių beširdiškumas nebestebina beglobių priežiūrėtojos.
Visa laimė, kad šiame voljere laikoma mišrūnė kalytė su neseniai gimusiais 9 šuniukais pasirodė gailestingesnė, nei tokiu būdu kačiuko atsikratę žmonės. Kai R. Liberienė bandė miauklį iš voljero paimti, jis mikliai spruko į būdą ir pasislėpė prie kalės ir jos vaikų. Nusprendusi, kad jam tarp šunyčių ir šilumos, ir kalės pieno užtenka, gyvūnų mylėtoja kol kas katinėlį ten ir paliko.
