289 kilometrų ilgio vandens kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo
Smalininkų (Jurbarko r.) laivakelį šiemet žymėjo šviečiantys
navigaciniai ženklai.
Visi jie iki kito navigacinio sezono, balandžio mėnesio paskutinės
dekados, žiemos Uostadvaryje.
Nemuno žemupys šiųmetį rudenį dėl gausių kritulių anksti patvino, bet
saugiai laivybai vis tiek trukdė kelios sąnašinės seklumos. Jas Vidaus
vandens kelių direkcijos (VVKD) žemsiurbė „Nemunas-11“ vėlų rudenį baigė
iškasti.
Iš viso Nemuno ruože tarp Kauno ir Jurbarko panaikintos 26 seklumos, o
Nemune iki Atmatos žiočių - 6. Iš viso iškasta 316,7 tūkst. kubinių
metrų sąnašinio grunto.
Viliamasi, kad dėl mažesnio seklumų skaičiaus Nemuno žemupyje, pavasario
ledonešis Pagėgių ir Šilutės rajonų teritorijose kitąmet bus
sklandesnis.
Lyčių kalnai mažiau strigs ant sąnašinių salų, nesiformuos tokios
didelės ir pavojingos patvankos.
Besiartinančio potvynio ženklų pamario krašte jau ir dabar - į valias.
Dėl krutulių gausos, gerokai viršijusios įprastinę spalio ir lapkričio
normą, Rupkalvių kaime, įsikūrusiame netoli Šyšos upės, viena kelio
atkarpa atsidūrusi po vandeniu.
Nemuno deltos regioninio parko direkcija būtent dabar, kol potvyniai
nekelia didelės grėsmės žmonių saugumui, kviečia pasigrožėti vandenų
stichija.
Išsinuomoti valtis ar baidares galima bet kurioje kaimo turizmo
sodyboje, kurių šeimininkai sugrįžusiems iš potvynio maršrutų išverda
žuvienės išvirs, ir kaitrų židinį sušalusiems ar sušlapusiems pakurs.
Šilutės savivaldybės Turizmo informacijos centras šiųmetį sezoną skelbia
sėkmingu, 3,5 proc. geresniu už pernykštį. Nes gegužės- rugsėjo
mėnesiais jis iš viso aptarnavo 1967 lankytojus.
Tiesa, Šilutė jau 2008 metais planavo jų sulaukti po 10 tūkst. kasmet.
Tokį turistų srautą tikėtasi aptarnauti, pastačius 14 mln. litų
kainavusią pramoginių laivų prieplauką Šyšos upės užutėkyje.
Ji veikia jau kelerius metus, bet valdytojui - Kintų žuvininkystės
ūkiui - per šimtą laivų talpinanti prieplauka iki šiol nešė tik
nuostolį.