Už galvos susiėmusi ir panevėžietė Inga – į Pasvalio rajone esančią savo sodybą ji kas savaitę veža nuodingo jauko pelėms, tačiau kol kas jų iš savo poilsiavietės niekaip nesugeba išnaikinti.
Specialistų šios istorijos nestebina – negana to, kad šiemet Lietuvoje graužikų priviso ypač daug, bet itin šlapias ruduo beveik visus juos maisto ir sauso prieglobsčio ieškoti iš laukų suginė į žmonių namus ar ūkinius, gamybinius pastatus. O kartais toks mažas padarėlis aštriais dantimis eibių pridaro net sunkvežimio kabinoje ar brangios mašinos variklio skyriuje.
Lapkritis – dukart šlapesnis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės teigimu, visoje Lietuvoje šis lapkritis buvo ypač šlapias.
Tik antrą dešimtadienį buvo sausiau. O štai lapkričio pradžioje ir pabaigoje kritulių iškrito du, o vietomis – tris ar net keturis kartus daugiau nei įprastai. „Vietoj vieno kibiro į kvadratinį metrą žemės kai kur buvo pripilta po 3-4 kibirus vandens“, – vaizdžiai lrytas.lt paaiškino A. Galvonaitė.
Pasak klimatologės, apie tokį šlapią rudenį jos tėvai sako, kad šuo skęsta su visa būda.
Graužikai patraukė pas žmones
Nenuostabu, kad per šlapią lapkritį dėl pakilusių gruntinių vandenų ir nebespėjančio susigerti gausaus lietaus žemė Lietuvoje smarkiai įmirko. Žemdirbiai nebegalėjo įvažiuoti į laukus, todėl kai kur vėlyvąsias daržoves teko rauti tiesiog rankomis, nes technika klimpo. Kai kurie laukai taip ir liko neaparti.
Tačiau lietingas ruduo pridarė rūpesčių ne tik žmonėms, bet ir laukuose žiemoti susiruošusiems graužikams, kurių šiemet ypač daug prisiveisė.
Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, pelinių graužikų populiacija kas 4-5 metus pasiekia piką, o vėliau jų skaičius sumažėja. Dabar jau antri metai, kai Lietuvoje stebimas graužikų kiekio augimas. Vėliau jis turėtų savaime sumažėti.
Pagausėjusių graužikų – pelių, pelėnų, žiurkių – būrių žmonės gal ir nebūtų pastebėję, jei ne šis itin šlapias ruduo. Iš laukų, kuriuose graužikų įsirengtus urvus užliejo vanduo, visi jie patraukė į sausesnes vietas, dažniausiai – žmonių sodybas ir ėmė ten daryti eibes.
Nuodus veža kas savaitę
„Kiekvieną rudenį į sodybą ateina pelių, tačiau šitiek dar neteko matyti“, – lrytas.lt sakė panevėžietė Inga. Trisdešimtmetė moteris su draugu turi įsigijusi vienkiemį poilsiui Pasvalio rajone, Pušaloto seniūnijoje.
Norėdama apsisaugoti nuo graužikų, rudeniop pradedančių lįsti į sodybos pastatus, panevėžiečių pora kasmet nusiperka nuodingo jauko ir jo pridėlioja visoje sodyboje – ne tik pastatuose, bet ir prie jų. Pasak Ingos, ankstesniais metais užtekdavo jauko išdėlioti porą kartų ir pelės daugiau ramybės nedrumsdavo. Tačiau šiemet viskas kitaip.
Lapkričio 1 dieną šeimininkai išdėliojo sodyboje apie 70 veterinarijos vaistinėje pirktų gelinių kubelių, skirtų graužikams naikinti. Po dviejų dienų atvažiavę ir nė vieno jauko gabalėlio neberadę, jie vėl jų išdėliojo. Dar po poros dienų atvažiavę panevėžiečiai suprato, kad laukia ilga ir atkakli kova su niekaip nemažėjančia graužikų armija – jauko nebebuvo, o štai išmatų ir kitų „dovanėlių“ nekviesti įnamiai paliko.
„Dabar kas savaitę važiuojam į savo vienkiemį ir iš naujo dėliojam apnuodytą jauką“, – pasakojo lrytas.lt Inga, jau nebesuskaičiuojanti, kiek pinigų išleido kovai su pilkomis ilgauodegėmis. Šios savo ruožtu nepasiduoda ir toliau krečia eibes – pragraužė skylę medinėmis lentutėmis apkaltoje kambario sienoje, mielai kramsnoja iš putų polistirolo pagamintas lubų plokštes, graužia žiemai šeimininkų prisiskintus obuolius, beje, išsirinkdamos pačius skaniausius.
Signalizacijos laidus „nužievino“
Ilgas karas su pelėmis laukia ir Panevėžio priemiestyje gyvenančios Adomavičių šeimos. Už sienos ir po grindimis šį rudenį retkarčiais subrazdančios pelės jiems neatrodė didelė problema iki praėjusios savaitės.
Ketvirtadienio naktį visu garsu užkaukė namo apsaugos signalizacija, kurios šeimininkai iš viso nebuvo įjungę. Per smegenis einančio staugimo nenutildė net valdymo klaviatūroje karštligiškai surinktas apsaugos kodas. Tik kai šeimos galva, atsidaręs sienoje įrengtą dėžutę, kurioje slepiasi signalizacijos sistemos „smegenys“, pajudino laidus, kauksmas liovėsi.
Atidžiau apžiūrėjęs šią dėžę, šeimininkas suprato, kad dėl naktinio aliarmo kaltos pelės. Beveik nuo visų dėžutėje esančių laidų buvo nuėstas viršutinis sluoksnis, kai kuriuos laidus graužikai net visiškai nukando ir paspruko palikę „vizitinę kortelę“ – išmatų krūvelę.
Iškviestas apsaugos signalizaciją Adomavičių name prieš keletą metų įrengęs meistras pelių iškrėsta šunybe nesistebėjo. Jo teigimu, šiemet kaip niekad anksčiau dažnai graužikai krečia eibes.
Neseniai dėl pradėjusios kvailioti signalizacijos šį specialistą išsikvietė kita panevėžiečių šeima. Praardžius pakabinamas kambario lubas paaiškėjo, kad pelės be jokio apsauginio sluoksnio buvo palikusios ne tik apsaugos sistemos, bet ten pat išvedžiotus elektros instaliacijos laidus. Visus juos teko keisti.
Adomavičiams pasisekė – užteko pakeisti tik nuo pelių dantų nukentėjusius laidus, ir apsaugos sistema vėl ėmė be priekaištų veikti.
Lietuvis nustebino rusų muitininkus
„Eto čto takoje?“ – neseniai lietuvio tolimųjų reisų vairuotojo paklausė rusų muitininkai, įvažiuojant į Rusiją tikrinę jo vilkiką ir kabinoje pamatę paspęstus pelėkautus.
Pareigūnai ėmė juoktis, kai vairuotojas iš Lietuvos paaiškino, kad niekaip negali atsikratyti sunkvežimyje apsigyvenusios pelės. Iš pradžių pastebėjęs apkramtytą maistą ir kitus graužiko paliekamus pėdsakus vyriškis bandė jį suvilioti į indelį įbėręs nuodingo jauko, tačiau pelė jo nelietė. Neįlindo ji ir į spąstus, taip prajuokinusius muitininkus. Galiausiai šią keleivę be bilieto vairuotojas sučiupo... savo krepšyje. Bevažiuojant išgirdęs jame čežant graužiką, lietuvis sustojo, čiupo už krepšio ir išbėgęs į lauką išpurtė ją lauk. Laimei, į Rusijos platybes paleista pelė iki to laiko dar nebuvo spėjusi paragauti šio vilkiko laidų.
Tuo tarpu neseniai vos į reisą išvažiavęs vienos Panevėžio transporto įmonės vilkikas buvo greitai priverstas grįžti atgal. Iš pradžių nustojo veikti elektriniai jo langų kėlikliai, vėliau ėmė strigti kita elektronika. Paaiškėjo, kad kol šis vilkikas savaitę stovėjo įmonės kieme, jame apsigyveno pelės ir negailestingai sugraužė elektros instaliacijos laidus.
Automobilių elektros sistemas remontuojantys meistrai lrytas.lt taip pat patvirtino susiduriantys su graužikų nuniokotais automobiliais. „Pelei jokio skirtumo, kieno laidus graužti – brangaus „Lexus“ ar seno „fiato“, – sakė Igoriu prisistatęs vieno Vilniaus autoserviso darbuotojas.
Graužikai ne tik nugraužia laidus, bet ir automobilyje susisuka lizdus, o „patalams“ neretai panaudoja nudraskytą po variklio dangčiu esančią apšiltinimo medžiagą ar sėdynių poroloną.
Pataria neuždaryti durų
„Pajunta neįprastą kvapą ir ragauja“, – lrytas.lt paaiškino Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius, paklaustas, dėl ko graužikai graužia, iš pažiūros, nevalgomas medžiagas, tokias kaip laidai.
Nors graužikai, turėdami galimybę rinktis, pirmiausia ėda skaniausią maistą, tačiau kai jo trūksta, graužia bet ką. Pavyzdžiui, kai kurie sodininkai skundžiasi, kad šiemet pelės apgraužė net palėpėje rudenį džiovintus svogūnus, nors jų ankstesniais metais neliesdavo.
Pasak S. Paltanavičiaus, jam, kaip kaimo vaikui, labiausiai priimtinas graužikų naikinimas senoviniu būdu – spąstais, kuriuose gyvūnas žūsta akimirksniu, o ne nuodingu jauku, nuo kurių pelės žūsta ne taip greitai.
Tačiau pastarasis būdas bene labiausiai tinka tiems miestiečiams, kurie turi šaltuoju metų laiku rečiau lankomas sodybas. Tiesiog kas kartą atvažiavę į poilsiavietę šeimininkai turėtų vis paberti nuodingo jauko.
Beje, kad graužikai padarytų mažiau žalos, S. Paltanavičius pataria vasarnamiuose išvažiuojant neuždaryti kambarių durų – tuomet bent jau nerasite jose pragraužtų skylių. Įvairius plyšius galima užkamšyti stiklo vata ar stiklo audiniu, kurio pelės negraužia, sienas nuo jų apsaugo po tinku esantys tinkleliai. Tiesa, jei ten sumanys prasigraužti landą ne pelė, o žiurkė, joks tinklelis jos nesustabdys.
Jaukai, klijai ir ultragarsas
Klaipėdoje įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovės „Credo“, gaminančios ir importuojančios priemones kovai su graužikais, vadybininkas Julius Šidiškis lrytas.lt sakė, kad vien praėjusią savaitę sulaukęs trijų žmonių, kurių automobiliuose įsikūrė graužikai, skambučių – jie teiravosi, kokiomis priemonėmis ten peles galima išnaikinti.
Pasak J. Šidiškio, lietuviai graužikams naikinti dažniausiai renkasi apnuodytą jauką. Jaukų būna kelių rūšių. Pigiausias variantas – nuodinga medžiaga padengti grūdai. Toks jaukas efektyvus, tačiau tinka naudoti tik sausoje vietoje. Drėgnesnėje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje, grūdai pradės pelyti ir graužikai jo nebelies.
Brangesnės ir labiau graužikams patinkančios – specialios nuodingos granulės. Tiesa, labai drėgnose vietoje jos irgi didelės naudos neduoda, nes ištęžta. Nuo nuodais apdorotų grūdų ir granulių graužikai žūsta maždaug per 2-3 paras.
Brangiausia iš nuodingų jaukų – speciali pasta, kurios užėdę jau po paros graužikai krenta. Tokius 15 gramų sveriančius gabalėlius galima išdėlioti ir pastato viduje, ir lauke, nes jie drėgmės nebijo. Dar vienas tokios pastos privalumas – jos suėdę graužikai miršta nuo dehidratacijos ir jų kūnai sudžiūsta, todėl neskleidžia nemalonaus kvapo.
Pasak J. Šidiškio, naudodami bet kuriuos naudingus jaukus žmonės turi būti atsargūs. Nuodai turi būti išdėlioti taip, kad jų nepasiektų vaikai, įvairūs naminiai gyvūnai. Todėl yra pardavinėjamos netgi specialios plastikinės jauko dėžutės. Jos yra užrakinamos, atsparios smūgiams ir atmosferos poveikiui, todėl tinka naudoti ir lauke, o prie jų viduje suberiamo jauko gali pakliūti tik graužikai.
Pasak specialisto, nusprendę su graužikais kovoti nuodingu jauku, žmonės turėtų nepamiršti, kad jo reiks dėti tol, kol nebebus kas jį suėda. Be to, reikia žinoti, kad skiriasi ir graužikų įpročiai. Pavyzdžiui, pelės jauką ėda vietoje, o žiurkės jį dažnai susineša į savo atsargų sandėlį šalia lizdo. Šiuo atsargų „aruodu“ vėliau dalijasi visa šeima.
Tiems, kas nenori savo namuose naudoti nuodų, priimtinesnis būdas – gaudyti graužikus specialiais klijais. Parduodamos jais jau išteptos lentelės arba nusipirkus tokių klijų reikia susirasti lentelių ir jas paruošti patiems. Padėjus ant tokios lentelės jauko, pelė ateina ir prilimpa.
Pasak J. Šidiškio, tokie spąstai su klijais žmonėms priimtinesni nei anksčiau dažniausiai naudoti metaliniai pelėkautai – švaru, kraujas nesitaško.
Moderniausias apsaugos nuo graužikų būdas – ultragarsą skleidžiantys elektriniai prietaisai. Jų skleidžiamas garsas priverčia peles ir kitus jų giminaičius išsikraustyti. Parduodami įvairaus galingumo prietaisai, kurie tinka nuo 45 iki daugiau nei 300 kv. metrų dydžio patalpoms.
Tiesa, nors jų skleidžiamas garsas žmonėms ir naminiams gyvūnams nekenkia, jų naudoti negalės tie, kas augina žiurkėnus, jūsų kiaulytes, triušius ir kitus graužikus. Be to, prietaisas peles atbaido tik tol, kol veikia. Jį išjungus, graužikai po kurio laiko gali vėl sugrįžti.
Pasak J. Šidiškio, tokiais prietaisais turėtų susidomėti tie, kurių namuose graužikai apsigyveno sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, sienų oro tarpe ar palėpėje. Nors kiekviena kliūtis kiek susilpnina prietaiso skleidžiamo ultragarso poveikį, graužikai galiausiai neapsikentę turėtų sprukti lauk.
