Smiltynės laivų kapinės taps istorija

Klaipėdos valdžia imasi švarinti Kuršių marias. Jau po kelių savaičių specialiai paruošta narų komanda leisis į marių dugną, kur daugiau kaip pusę amžiaus neliestos guli laivų liekanos.

Buvusiose laivų kapinėse Ledų rago įlankoje norėtų įsikurti buriavimo entuziastai.<br>Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Buvusiose laivų kapinėse Ledų rago įlankoje norėtų įsikurti buriavimo entuziastai.<br>Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Feb 19, 2013, 7:30 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 1:07 PM

Ledų rago įlanka dėl čia paskandintų kelių dešimčių laivų klaipėdiečių iki šiol vadinama laivų kapinėmis. Tačiau netrukus čia sutrūnijusių laivų griaučių nebeliks, o šis Kuršių nerijos kampelis turėtų tapti dar vienu aktyvaus poilsio mėgėjų traukos centru.

Narams teks nelengva užduotis – surinkti visas paskendusių laivų dalis, jas specialia technika iškelti į krantą. Stambiausią metalo laužą – sutrūnijusius laivų korpusus teks pjaustyti tiesiog po vandeniu.

Jūrinio paveldo vertybių nerado

Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė turės pasirūpinti išsiurbti susikaupusį dumblą ir išvežti į grunto gramzdinimo vietą jūroje, taip pat iš vandens ištraukti kitas atliekas, kurių prisikaupė per šešis dešimtmečius, kai Ledų rago įlankoje pradėta skandinti nebenaudojamus laivus.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus prieš kelerius metus vadovavo mokslininkų grupei, kuri tyrė įlankoje paskendusias laivų liekanas. Šoninio skenavimo prietaisu specialistai išžvalgė daugiau kaip 5 ha teritoriją po vandeniu.

„Tai, kas būtų įdomu archeologams ir to, ką reikėtų išsaugoti, mes neradome. Laivų kapinės čia atsirado 1953-1954 metus. Tačiau buvo skandinamos tik korpusų dalys. Paveldosaugos požiūriu unikalių objektų neaptikome”, - tikino V. Žulkus.

Dirbs keliolika narų

Mokslininkai tuokart surinko naudingos istorinės medžiagos, apklausė tenai dirbusius buvusius laivų kapitonus, paėmė dugno nuosėdų mėginius taršos lygiui nustatyti.

Nors nemažai laivų liekanų jau iškelta, marių dugne likę nemažai metalo laužo, kurį, V. Žulkaus manymu, derėtų išvalyti, o unikalią Kuršių nerijos dalį panaudoti rekreacijai.

Kovą pradėsiantys dirbti narai jau apžiūrėjo teritoriją. Tam, kad darbus pavyktų baigti laiku, kasdien po vandeniu ir virš jo dirbs daugiau kaip dešimt žmonių.

Teršalai kelia grėsmę

„Būtų idealu, jei pavyktų įgyvendinti jau seniai klaipėdiečių brandintą idėją įrengti jachtų uostelį ir čia sukurti erdvę, patrauklią turizmui bei aktyviam poilsiui“, - svarstė V. Žulkus. Išvaduoti Kuršių marių akvatoriją nuo laivų liekanų apsispręsta jau seniai, tačiau ne vienerius metus užtruko parengti reikiamus dokumentus, gauti įvairių institucijų išvadas. Sutvarkyti teritoriją ne kartą ragino ir aplinkosaugininkai, mat ten, kur pamažu yra metalinės konstrukcijos, kaupiasi teršalai. Išvalius akvatoriją bus apsaugota Kuršių nerijos biologinė įvairovė, taip pat unikalus UNESCO saugomas šios vietovės kraštovaizdis.

Projekto vertė - 6,7 mln. litų. 6 mln. litų Savivaldybei pavyko gauti iš Europos Sąjungos fondų, likusi dalis bus skirta iš miesto biudžeto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.