Daugiau nei trisdešimt metų Žuvinto rezervato specialistai skaičiuoja čia perinčius baltuosius gandrus. Šiemet buvo suskaičiuotas rekordinis užaugintų gandriukų skaičių – 86, jie paliko 29 lizdus, rašo „Lietuvos rytas“.
Prieš 30 metų lizdų buvo 15–16, o gandriukų – perpus mažiau. Viena pora išperėjo penkis jauniklius, bet vienas nugaišo. Po keturis jauniklius užaugino dar devynios poros.
Vaikų iš lizdų nemėtė
Šiemet į Lietuvą sugrįžę dar sniegui nenutirpus gandrai dėjo mažiau kiaušinių, bet, skirtingai nei ankstesniais metais, savo vaikų iš lizdų nemėtė.
Jaunikliai, vedami instinkto, jau praėjusią savaitę išskrido į šiltesnius kraštus, o tėvai pakels sparnus dar po kelių dienų.
Rugpjūčio 24-ąją, šv.Baltramiejaus dieną, – tradicinės gandrų išlydėtuvės.
Gandrų saugoti nebereikia
„Ne tik mūsų rezervate, bet ir visoje Lietuvoje per keliolika metų gandrų porų beveik padvigubėjo – nuo 10 tūkstančių iki 19 tūkstančių.
Manau, jog šiemet apytiksliai jos užaugino apie 55 tūkstančius jauniklių, todėl šiai rūšiai nebereikėtų sudaryti išskirtinių sąlygų – kelti naujų lizdų. Geriau taisyti senus.
Kai gandrų per daug, nukenčia kitos paukščių rūšys, maži kiškiai”, – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Gandrus pradėjus žymėti palydoviniais siųstuvais, paaiškėjo mūsų šalies nacionalinio paukščio kelionės maršrutas į šiltuosius kraštus. Per savaitę pro Bulgariją jie pasiekia Izraelį.
Suradę čia tinkamas sąlygas žiemoti, kai kurie toliau netgi neskrenda, tačiau dauguma pasiekia Vidurio Afriką.
Pirma kelionė iš Lietuvos nesėkmingai baigiasi maždaug trečdaliui jaunų gandriukų, o skrisdami pavasarį atgal pakeliui žūsta dar apie 10 procentų.
Afrikoje užsibūna
„Išskridę pirmus metus dalis jauniklių nevargsta 5–6 tūkstančių kilometrų kelionėje atgal į Lietuvą. Kartais net dvejus iš eilės metus jie praleidžia Pietų Afrikoje.
Bet gandrai būtinai sugrįžta į Lietuvą jau subrendę trečiais ketvirtais metais.
Susiporavę jie suranda laisvą lizdą pirmajai jauniklių vadai”, – aiškino A.Pranaitis.
