Gaudo specialiu graibštu
Norėdami sužinoti, kiek ir kokių žuvų gyvena upėje ir kaip kinta jų gausumas, ichtiologai specialiu žūklės prietaisu pagal visoje Europoje standartizuotą metodiką gaudo žuvis. Pasirinktose upėse jie plaukia tam tikrą atstumą ir specialiu graibštu gaudo visas matomas žuvis. Graibštas skleidžia kintamos srovės nenuolatinius impulsus. Jie yra labai mažo stiprumo, tačiau to pakanka, kad žuvis plauktų link graibšto. Žuviai nestipriai sutraukiami raumenys, tačiau stipresnio poveikio ar žalos jai nepadaroma. Ištirtos žuvys gyvybingos paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį.
Apsvaigusią žuvį mokslininkas pagauna ir įdeda į talpą su vandeniu. Nuplaukę reikiamą maršrutą, ichtiologai sugautas žuvis sveria, matuoja jų ilgį, atlieka kitus būtinus matavimus. Taip pat yra nustatomos vandens hidrocheminės savybės – temperatūra, rūgštingumas ir kiti duomenys. Vėliau, apibendrinant visą gautą informaciją, yra daromos išvados apie tai, kaip keičiasi žuvų populiacijos, kokią įtaką rūšims daro elektrinės, žemės ūkis ir kiti poveikio faktoriai.
Lašišos ir šlakiai sugrįžta į upes
Šie tyrimai vykdomi daugiau nei penkiolika metų. Kiekvienais metais žuvų būklė nustatinėjama maždaug 150 pasirinktų upių vietų. Iš daugybės duomenų, gautų per tyrimus, mokslininkai pastebi, kad pastaraisiais metais žuvų Lietuvos upėse pradeda pamažu daugėti, žuvų bendrijose daugėja anksčiau buvusių retų ar saugomų žuvų rūšių.
Tiesa, tai vyksta lėtai, tačiau stabiliai. Tam įtakos neabejotinai turi ne tik sumažėjusi aplinkos tarša ar gamtosaugininkų darbas, bet ir dirbtinio veisimo žuvų išleidimas įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Nors didžiąją dalį paleidžiamų žuvų sugauna žvejai ir vandens plėšrūnai, tačiau daug vis dėlto išgyvena.
Gamtos tyrimo centro ichtiologai bene labiausiai džiaugiasi atsigavusiomis lašišų ir šlakių populiacijomis. Kaip pavyzdį mokslininkai pateikia Siesarties upelį. Čia, beveik išnykusios šių žuvų populiacijos atkurtos būtent dėl dirbtinio veisimo. Šiuo metu upė yra viena žuvingiausių lašišomis ir šlakiais upių visoje Lietuvoje. Dar prieš dešimt metų kone ant išnykimo ribos laikytomis žuvimis dabar jau galima gėrėtis ne tik Siesartyje. Gausiais šių karališkų žuvų laimikiais džiaugiasi ir žvejai mėgėjai.
Visgi mokslininkai pastebi, kad nors žuvys ir sugrįžta į upes, tačiau tai nereiškia, kad jas galima nustoti saugoti. Brakonieriavimas buvo ir bus pagrindinė žuvų nykimo priežastis. Jeigu tik nustosime tramdyti nelegalią žvejybą – greitai vėl sugrįšime į situaciją, kai lašišos ir šlakiai bus reti svečiai.
