Artėjantis audringas žiemos sezonas kelia nerimą ir mokslininkams. Jų teigimu, išgilinus uosto laivybos kanalą ir prailginus molus, bangoms atsivėrė laisvas kelias ardyti krantus. Audrų metu dažniausiai pučiantis pietvakarių krypties vėjas pasisuka tokiu kampu, kad labiausiai kenčia Melnragės kranto ruožas.
Ilgai stebėję vis blogėjančią situaciją valdininkai galiausiai susigriebė, kad paplūdimių nėra kam gelbėti – panaikinus apskričių administracijas, atsakomybę perėmė Aplinkos ministerija, o Klaipėdos miesto savivaldybė pasijuto nustumta į šalį ir priversta kasmet kaulyti pinigų krantams tvarkyti.
Ardo Klaipėdos krantus
Klaipėdos miesto savivaldybė dar pavasarį pateikė paraišką Aplinkos ministerijai, prašydama skirti 400 tūkst. litų iš Aplinkos apsaugos programos Melnragės ir Smiltynės paplūdimiams sutvarkyti, tačiau atsakymo esą nesulaukė iki šiol.
Be atsako liko ir prašymai skirti lėšų pliažams pamaitinti smėliu. Beveik 30 mln. litų pernai ir užpernai skirta tik Palangos paplūdimiui atkurti. Čia išpilta 423 tūkst. kubinių metrų švaraus smėlio. Dėl to Palangos paplūdimys paplatėjo iki 100 metrų.
Nuo audrų pastaraisiais metais labiausiai nukentėjo Karklės, Melnragės kranto ruožai ir Smiltynės kopagūbris. Melnragėje bangos nuplovė pastatą, smarkiai išplautos ir kopos.
Rūpintis nėra kam
Klaipėdos krantai labiausiai nukentėjo per pastarąjį dešimtmetį. Tam įtakos turėjo ir Uosto direkcijos sprendimas iš uosto prieigų iškelti paskendusius laivus. Vienas jų – 1988 metais prie šiaurinio molo nuskendęs vokiečių laivas „Rudolf Breitscheid“. Teigiama, jog gulėdamas dugne jis tarnavo kaip natūralus bangolaužis. Jį pašalinus, o vėliau ir išgilinus uosto įplaukos kanalą, bangų kelias į Melnragę tapo atviras.
Mokslininkai liūdną ateitį prognozuoja ir miškams – nuolat smėliu užpustomos pušys gali pradėti džiūti ir nykti.
Natūralūs gamtos procesai trikdo ir Klaipėdos uosto veiklą. Kopgalis pamažu plaunamas, smėlio sąnašos kaupiasi prie įplaukos kanalo ir trukdo laivybai. Specialistai sutinka, kad pajūrio kopagūbrį būtina išsaugoti, jį sutvirtinti ir apželdinti, tačiau šiemet šiems darbams lėšų nėra numatyta.
Prognozuojama, jog ateityje gauti lėšų bus dar sunkiau, nes panaikinus apskričių administracijas, krantotvarkos funkcija savivaldybėms nebuvo priskirta. „Savivaldybėje taip pat nėra atsakingo asmens, neaišku, kas turi rūpintis paplūdimiais, ši pareiga primetama tai vienam, tai kitam administracijos padaliniui“, - problemą įvardijo Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.
Savivaldybei suriš rankas Klaipėdos miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Lietuvos mokslų akademija, kuri įsipareigojo iki kitų metų parengti dalies krantų tvarkymo studiją. Uostamiesčio valdininkai viliasi, jo mokslininkų pateiktos gairės padės nuspręsti, kokių darbų būtina imtis pirmiausiai.
Mokslininkai nuogąstauja, kad pajūrio savivaldybės paliktos užribyje, visi sprendimai dėl lėšų skyrimo krantams tvarkyti priimami Vyriausybėje.
Manoma, jog tai tik apsunkins padėtį, mat darbai vykdomi remiantis viešųjų pirkimų procedūromis, o šios turėtų būti derinamos ir atsižvelgiant į metų laiką bei gamtines sąlygas. „Prieš audras pradėti kloti žabtvores - tas pats, kas su šakute eiti prieš tanką“, - teigė Klaipėdos universiteto mokslininkas Vytautas Dubra.
Jo manymu, šiuo metu rengiamos Pajūrio juostos įstatymo pataisos ateityje gali skaudžiai atsiliepti Klaipėdai. Jomis numatoma dabar galiojančias Klaipėdos pajūrio juostos ribas perkelti arčiau miesto.
„Tai gali turėti neigiamų padarinių miesto tolesnei veiklai šioje zonoje. Savivaldybė bus tarsi išlaužytomis rankomis. Norint atlikti planavimo procedūras, teks susidurti su kliūtimis – čia nebus galima to, tenai – ano. Teritorijoje, kuri pateks į Pajūrio juostos įstatymo galiojimo zoną, savivaldybė praras savo galias. Sprendimus dėl teritorijų vystymo galės priimti tik Vyriausybė. Jeigu visi sprendimai bus nuleidžiami iš Vilniaus, mes čia gerų rezultatų nepasieksime“, - įsitikinęs V.Dubra.
