Jos ne tik rūpinasi priešgaisrine miškų būkle, bet ir kenkėjų naikinimu visuose Lietuvos miškuose, ne tik valstybiniuose. Ypač kelių problema aktuali tapo šią žiemą, nes vyksta planiniai miškų kirtimai, nors oro sąlygos yra labai nepalankios, ir kasdien miškų kelių būklė blogėja. Jie tampa sunkiai pravažiuojami.
Tad šiuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komitetas parengė įstatymo projektą, pagal kurį lėšos miško kelių infrastruktūrai gerinti būtų skiriamos iš 5 procentų mokesčio nuo nukirstos medienos, kurį privalėtų mokėti visi juridiniai asmenys, disponuojantys miškais, ir privatūs miško savininkai. Šį įstatymą buvo bandoma priimti praeito rudens Seimo sesijoje.
“Kažkodėl rudens sesijoje, anksčiau buvę valdžioje, dabar opozicijoje, konservatoriai ir liberalai, pasipriešino šiam įstatymo priėmimui, teigdami, kad sugrius visa sistema,” – pasakojo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas.
“Tačiau 2012 metų gegužės mėnesio 13 dienos projekte, kurį pasirašė buvęs premjeras A.Kubilius ir Aplinkos apsaugos ministras G.Kazlauskas, viename iš punktų jie buvo numatę tai, ką mes siūlome šiandien, apmokestinti privačius miškus 10 procentų mokesčiu nuo nukirstos medienos nuo 2015 metų ir 20 procentų mokesčiu nuo 2020 metų.
Toks buvo priimtas Vyriausybės nutarimas.” Dabartiniame įstatymo projekte šis mokestis siūlomas perpus mažesnis. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nustebęs girdėdamas opozicijos nepasitenkinimą jų siūlomam įstatymo projektui, nes prieš pusantrų metų dabartinė opozicija laikėsi visiškai kitos nuomonės.
O kokios nuomonės dėl miškų kelių priežiūros laikosi privačių miškų savininkai? Algimantas Salamakinas bendravimą su Lietuvos miškų savininkų asociacijos prezidentu Algiu Gaižučiu vadina paradoksaliu. “Prieš pusantrų metų, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu, aš negirdėjau nei vieno priekaišto iš pono Gaižučio, - sako Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, - “atvirkščiai, jis net yra pasakęs, kad jis pritaria šiam dalykui. O dabar mano kabinete jis šaukė, kad negalima šito daryti. Tai pasikeitė valdžia ir to daryti negalima? Tai kaip aš galiu toliau bendrauti su šiuo žmogumi, aš juo nebepasitikiu.”
A.Salamakinas tikisi, kad sausio mėnesio pabaigoje Seimo neeilinėje sesijoje šis įstatymas bus svarstomas ir priimtas.
“Juk visi turintys miško, kas tai bebūtų ar privatus ar juridinis asmuo, negali rūpintis tik savo atkarpa, negali keliai būti tvarkomi tik nedidelėmis atkarpomis, tai - bendras plotas ir visų bendras reikalas, visi turi kooperuoti lėšas ir bendrai tvarkytis.” Priminsime, kad miško keliais naudojasi ne tik miškininkai, miškų savininkai, bet ir eiliniai žmonės, kurie gyvena ar turi sodybas prie miškų, tad priversti naudotis šiuo metu taip sunkiai pravažiuojamais keliais.
2012 metais miškų urėdijos nuosavomis lėšomis nutiesė ir rekonstravo 18,4 km, suremontavo 347,7 km, atliko priežiūros darbus 13,5 tūkst. km miško kelių, suremontavo 4 tiltus. Miško kelių tiesimui ir taisymui bei tiltų remontui iš viso panaudota 21,8 mln. Lt miškų urėdijų nuosavų lėšų.