Vasario vidury – pavasarinės paukščių giesmės

Nors iki kalendorinio pavasario dar daugiau nei dvi savaitės, gausus paukščių čiulbėjimas rytais kartais verčia pasijusti taip, lyg būtų gegužė. Ypač tai pastebi tie, kurie gyvena ne didžiuosiuose miestuose, o sodų bendrijose, kaimuose. Kokie procesai čia vyksta, iš kur tiek paukščių vasario vidury? Lrytas.lt apie tai kalbėjosi su ornitologu Vytautu Jusiu.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

2014-02-14 10:07, atnaujinta 2018-02-16 08:19

Jis prisipažino jau pats girdėjęs pavasariškai čiulbant didžiąsias ir mėlynąsias zyles. „Ypač kai saulė pašildo – orai kaip pavasarį atrodo“, – sako ornitologas.

Suintensyvėjęs paukščių čiulbėjimas reiškia artėjantį poravimosi sezoną. „Vienas poravimosi sezono akcentų yra būtent giesmė – ji parodo kitiems patinams, kad teritorija užimta“, – aiškina V.Jusys. Garsiai už langų triukšmaujantys giesmininkai yra patinai.

Giesmės vasario vidury – visai ne per ankstyvos. „Būna, kad ir sausį pradeda čiulbėti. Bet lizdus pradės krauti tik apie balandžio vidurį“, – sako paukščių tyrinėtojas.

Nemažai paukščių giesmininkų šią žiemą žiemojo Lietuvoje – iš viso šalyje žiemą fiksuota apie 130 rūšių paukščių. Bet ir išskridę paukščiai jau pradeda grįžti.

Vasario mėnesį ir įprastomis žiemomis, ne tokiomis šiltomis kaip ši, sugrįždavo vieversiai. „Nenustebčiau, jei šią savaitę pasirodys ir pirmieji vieversiai“, – sako ornitologas.

Tiesa, vieversio giesmės tektų dar apie savaitę palūkėti. „Paprastai pirmieji paukščiai migrantai sugrįžę keletą dienų ar net savaitę nečiulba. Mes pirma juos tinkluose pagauname, o jau tik po to fiksuojame vizualiai. Vieversys skrisdamas tiktai sučirškia, visos giesmės dar nebūna“, – pasakoja V.Jusys. O po savaitės nuo parskridimo galime išgirsti ir visą pavasarinę virš laukų pakilusio vieversio giesmę.

Vieversio diena pagal senolių kalendorių – vasario 24-oji. Tačiau realus parskridimo laikas kiekvienais metais gali skirtis, kartais visu mėnesiu. Buvo atvejų, kai vieversiai grįžo vasario 8 d., bet buvo ir tokių pavasarių, kai tiktai kovo 25-ąją.

Iš tų paukščių, kurie nebuvo likę žiemoti, jau yra parskridę kovai – stebimas jų pagausėjimas. „Šiukšlynuose, kur būdavo vienas kitas, dabar jų padvigubėjo. Tai gali būti jau migrantai“, – sako V.Jusys.

Virš miestų stebimi dideli varninių paukščių būriai, pasak ornitologo, yra daugiausia kovai ir kuosos. Jie žiemojo pas mus, atskridę iš Rusijos. O lietuviški kovai skrido žiemoti į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją. Pamačius juos ne miestuose, o laukuose, galima būti tikriems – tai jau sugrįžę mūsiškiai „migrantai“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.