Klaipėdoje, prie Vasaros estrados, paryčiais susirinkę medžiotojai nesitikėjo, kad juos su plakatais pasitikę žalieji prašys stabdyti Girulių girioje lakstančių šernų medžioklę. Gamtos mylėtojai dar nuvyko ir prie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir ten surengė neįprastą protesto akciją prieš valstybės sankcionuotą beatodairišką šernų populiacijos naikinimą.
Medžiotojai grįžo tuščiomis
Po Girulių miškus pusdienį braidžioję medžiotojai vakarėjant grįžo namo it musę kandę – taikėsi į varovų pabaidytus šernus, bet šie ir vėl išsprūdo iš akiračio.
Nusiplūkę šauliai džiaugėsi bent jau tuo, kad jiems pavyko tiksliau nustatyti tenykštę skeltanagių populiaciją – Klaipėdos miesto teritorijos ribose šiuo metu laksto 22 šernai. Jokių incidentų medžioklės metu neįvyko.
Paaiškėjo, jog klaipėdiečių ramybę drumsčiantys šernai įsitaisę uostamiesčio pakraštyje - netoli Kalotės ežero esančiame miške, kuris, kaip ir pati Girulių giria, nepatenka į medžioklėms skirtus plotus. Žvejų ir medžiotojų klubo „Neringa“ nariai, gavę leidimą šaudyti šernus miesto ribose, pirmiausiai prie Kalotės pastatė šėryklą – jaukino laukinius žvėris, kad galėtų juos lengviau nušauti.
Neįprastai šernų medžioklei su varovais Klaipėdos savivaldybei priskirtoje teritorijoje vadovavęs klubo „Neringa“ pirmininkas Mečislovas Gvazdauskas tvirtina, jog Girulius aplankantys šernai - labai atsargūs ir gudrūs gyvūnai: „ Jie suėda šėryklose paliktus pašarus ir patraukia atgal į savo gulyklas užmiestyje, kur mums medžioti draudžiama. Pasisotinę žvėrys ten jaučiasi kaip kurorte“. Žvėrys kulkų išvengė
Ugnies linijoje netoli Girulių televizijos bokšto įsitaisę medžiotojai taikėsi į keturis iš gulyklų pakeltus šernus - stambius patinus. Sprukdami pakraščiais žvėrys išsisuko nuo kulkų. Jiems iš paskos pralėkė keliolika iki bekonų jau sumitusių jauniklių. Pabaidyta banda išsisklaidė, bet medžiotojai neabejoja, kad po savaitės šernai vėl susitelks jiems įprastose gulyklose.
„Tada vėl surengsime medžioklę – aplinkosaugininkų leidimą šaudyti šernus gavome iki balandžio 21 dienos. Ne taip lengva juos nudobti“, - kalbėjo M.Gvazdauskas.
Girulių miške medžiotojai matė ir briedžių, kiškių, ten laksto nemažai lapių. Tačiau jiems buvo leista taikytis tik į šernus – galimus afrikinio kiaulių maro viruso platintojus.
Prieš medžioklę žaliųjų su plakatais originaliai pasveikinti medžiotojai, pasak M. Gvazdausko nė kiek neįsižeidė: „Mandagūs ir linksmi jaunuoliai, siūlė kulkas mainyti į ekologiškus produktus -- vaisius ir daržoves. Buvo atsinešę obuolių, bet mes nebuvome alkani – savo krepšiuose turėjome užkandžių. Maloniai pasišnekučiavome ir išsiskirstėme savais keliais“.
Giruliuose šernus persekioję medžiotojai nepritaria žaliųjų nuomonei, esą pavojingo kiaulių maro užkratas sklinda ne iš Lietuvos miškų, o iš kaimo vietovėse esančių didelių kiaulidžių kompleksų.
„Priešingai – uždarose patalpose tokias ligas dar galima suvaldyti, o šernai, užklystantys į nuošalesnes sodybas, gyvenvietes, užkratą gali išnešioti po visas apylinkes. Pavojingas infekcines ligas platina ir smulkesni gyvūnai, paukščiai. Todėl ir vykdome ministro V.Mazuronio įsakymą – mums liepta 90 proc. sumažinti vietinę šernų populiaciją“, - sakė M.Gvazdauskas.
Ėdžios tuština kišenes
Kai kurioms žaliųjų mintims medžiotojai iš dalies pritaria - kažin ar tikslinga be jokios atodairos medžioklės plotuose šerti stirnas, elnius, briedžius, šernus, kitus laukinius gyvūnus? Pavyzdžiui, JAV, kai kuriose Europos šalyse kategoriškai uždrausta miškuose statyti ėdžias, kitokias šėryklas žvėrims. Laukiniai gyvūnai patys moka susirasti ėdesio ir išgyventi.
„Lietuvoje turtingesni medžiotojų klubai per metus pašarams išleidžia nemažai pinigų – prižiūrimuose plotuose palieka apie 60 tonų grūdų, bulvių. Tai, pasak M.Gvazdausko, jau ne žvėrių šėrimas, o jų penėjimas.
„Neringos“ klubo nariai savo medžioklės plotuose šernų ir stirnų nešeria. Tik savivaldybės paprašyti netoli Kalotės ežero pastatė vieną šėryklą medžiojamiems šernams.
Kitas reikalas, kai žiema būna šalta, kai potvyniai užlieka miškus – ekstremaliomis situacijomis laukiniams žvėrims prireikia žmonių pagalbos
Jaučiasi kaip ministro kareiviai
Girulių girią pamėgę šernai klaipėdiečiams išties kelia rūpesčių - niokoja per pušynus nutiestą pėsčiųjų ir dviratininkų taką, braunasi į šalia esančius gyvenamuosius kvartalus, išknisa pievas, želdinius ir vejas, ieškodami ėdalo išvarto šiukšliadėžes. Suįžūlėjusiems skeltanagiams, regis, jau atėjo galas – taikios protesto akcijos dalyviams nepavyko sulaikyti medžiotojų.
„Mes kaip kareiviai privalome vykdyti aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymą – mažinti šernų populiaciją Klaipėdos mieste ir už jo ribų. Tokia yra mūsų misija.
Įsakyta nešaudyti briedžių, smulkesnių laukinių žvėrių - lapių, kiškių, usūrinių šunų. Taikysimės tik į šernus, kurie gali būti apsikrėtę pavojinga infekcine liga - afrikiniu kiaulių maru“, - prieš pat medžioklę kalbėjo Klaipėdos žvejų ir medžiotojų klubo „Neringa“ pirmininkas Mečislovas Gvazdauskas.
Siūlė obuolių ir moliūgų
Savanoriai gamtos mylėtojai dar mėgino suminkštinti šaulių širdį siūlydami jiems iš namų atneštų obuolių ir moliūgų. Aiškino, kad nebūtina drastiškai naikinti visų Giruliuose lakstančių šernų, nes jie irgi yra tenykštės ekologinės sistemos dalis – knisdami miško paklotę padeda sudygti kai kuriems augalams, ėda ne vien tik nuo ąžuolų nukritusias giles, bet ir grambuolius, kitus kenkėjus.
„Užkrato židinių ieškokime ne miškuose, o gyvulininkystės fermose. Tegul žemdirbiai laikosi privalomų sanitarijos taisyklių, dezinfekuoja savo tvartus. O dabar pasukta protu nesuvokiamu keliu – sunaikinti beveik visą šernų populiaciją. Paskelbus afrikinio kiaulių maro epidemiją, Klaipėdos apskrityje nušauta apie 70 šernų, tačiau nė vienas jų nebuvo apsikrėtęs virusu“, - kalbėjo protesto akcijoje dalyvavusi klubo „Žali.lt“ atstovė klaipėdietė Gabrielė Žičkutė.
Išvydę plakatą su užrašu „Šernai – mūsų draugai“, kai kurie medžiotojai atlaidžiai šypsojosi, o kiti aiškino jog didėjanti šernų populiacija – ne tik Lietuvos, bet ir visų Europos Sąjungos valstybių rykštė. Paraginti neūkininkauti miškuose pyktelėję medžiotojai, siūlė žaliesiems siūlė pasižiūrėti, kiek eibių prikrėsta šalia Girulių girios esančiame Labrenciškių kvartale.
Šernų išknistų vejų žmonės ten nebetvarko, nes žino - kitą naktį jie vėl ateis prie sodybų ir viską sujauks.
Žalieji savo ruožtu tvirtino, jog reikėtų kuo mažiau kištis į gamtos reikalus – miškuose išsiplėtojusias laukinių žvėrių populiacijas geriausia reguliuoja ne žmogus, o kitokie, natūralus faktoriai. Pasak jų, medžiotojai, šerdami šernus maisto atliekomis, iš prekybos centrų atgabentais pasenusiais maisto produktais, patys Lietuvos miškus pavertė didžiule vieša kiaulide.
Siūlė gyvūnus užmigdyti
„Šeriami šernai praranda natūralius instinktus, traukia prie gyvenviečių, tikėdamiesi ten rasti ėdesio. Taip atsitiko Kuršių nerijoje, kur šie keturkojai jau nieko nebebijo – stabdo plentu važiuojančius poilsiautojų automobilius, žmonės juos maitina iš rankų. Ne šernus, o jų šėryklas miškuose reikia naikinti“, - įsitikinęs klaipėdietis ekologas Algirdas Švanys.
Medžioklei nusiteikusių šaulių perkalbėti nepavyko. Žalieji pareiškė, jog mokant pinigus už kiekvieną nudobtą šerną, „tuščiai švaistomi valstybės pinigai“. Kritikos pažerta ir ministrui V.Mazuroniui - užuot civilizuotai sprendus problemą, leista be atodairos naikinti gyvūnus. „Valstybė medžiotojams nupirko šernienos už šešis milijonus litų“, - piktinosi žalieji.
Akcijos dalyviai jaudinosi ir dėl Klaipėdos gyventojų saugumo,nors apie medžioklę Giruliuose informuoja prie keliukų ant medžių prisegti skelbimai. Tiesa, ne visi šeštadienį į mišką patraukę klaipėdiečiai juos pastebi, kai kurie stabtelėję perskaito ir lyg niekur nieko pėdina toliau.
„Galbūt ne visi žino apie šernų medžioklę žmonių lankomame miške. Būtų saugiau, jeigu V.Mazuronio įsakymą vykdantys medžiotojai gyvūnus pirmiau „užmigdytų“ kulkomis, o po to, nuvežtų į kokią nors atokesnę vietą ir ten nudobtų“, - svarstė žalieji.
Nė vienas šernas neišsisuks
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tikino, jog žmonių saugumu pasirūpinta: „ Informacijos apie vykstančią medžioklę tikrai netrūksta, miesto gyventojai per vietinį radiją, televiziją įspėti šiandiens nevaikštinėti Girulių miško takais. Sulaukiau vienintelio medžiotojų prašymo, kad numatomų veiksmų arenoje nebūtų žiūrovų. Nuo šaudymo linijos iki artimiausios sodybos – 200 metrų“.
Dar nuvykę ir prie Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gamtos mylėtojai ten irgi iškėlė savo plakatus. Viešosios policijos pareigūnai su jais bendravo gana draugiškai – priminė, jog savivaldybės nesankcionuotą protesto akciją jie gali rengti per 20 metrų nuo pastato, kuriame darbuojasi leidimus šernų medžioklei su varovais Giruliuose išdavę aplinkosaugininkai.
Žvejų ir medžiotojų būrelio „Neringa“ nariai jau ne pirmą kartą tyko Girulių miško takais lakstančių šernų. Ir anksčiau buvo surengę kelias medžiokles, bet nieko nepešė – prie Kalotės pabaidyti gyvūnai, tarsi viską nutuokdami, spruko į tą patį Girulių mišką, kur šaudyti negalima.
„Dabar visi leidimai sutvarkyti, jeigu tik pamatysime tuos šernus, jie neišsisuks“, - kalbėjo M.Gvazdauskas.
Manoma, kad į Girulius atklysta apie 10-12 šernų. Maždaug tokia pati banda gyvena į miesto teritoriją patenkančiame Kairių miške.
