Kita 29 kilometrų ilgio tvoros atkarpa apjuos tame pačiame židinyje
atsidūrusius Varčios ir Gedimino miškus, kai sausio 24 dieną buvo
sumedžiotas užsikrėtęs šernas.
Prieš savaitę pirmiausias prie Rimėnų-Meškučių sankryžos, o po to ir
kitose tvorai parinktos trasos vietose pradėti paruošiamieji darbai --
kertami krūmai, vežami stulpai.
Įvažiavimus į afrikinio kiaulių maro židinį Varčios ir gretimuose
Gedimino bei Kalesninkų miškuose jau du mėnesius saugo perspėjantys
ženklai ir pakeliami užtvarai prie servitutinių kelių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovai daug
patikimesnės apsaugos tikisi iš tvoros ypač prasidėjus didesnei šernų
migracijai, kai šųumečius šerniukus šernės išveda maitintis, o
antramečius veja nuo savęs.
Žemė ūkio ministerija šiai prevencinei veterinarijos priemonei skyrė
papildomus 1,9 milijono litų.
Vilniaus bendrovė „Telekonta“ įsipareigojo iki gegužės įrengti tvorą,
kuri dviem trasomis apjuos ir izoliuos didžiausią grėsmę
keliančius Varčios, Gedimino ir Kalesninkų miškus.
Visa ji bus 1 metro 80 centimetrų aukščio iš metalinio tinklo.
Numatyta, kad dirbs keturios arba penkios brigados, nes turi spėti
užduotį atlikti laiku - iki gegužės 15 dienos.
Nuo sausio 24 dienos, kai Varčios medžioklės klubo plotuose
prie Alytaus ir Varėnos rajonų ribos, buvo nušautas afrikiniu kiaulių
maru užsikrėtęs šernas, šiame miške ir gretimuose Gedimino ir
Kalesninkų miškuose buvo sumedžioti 83 šernai.
„Nežinau, ar čia jų belikę. Ir toliau nuolat medžiojame. Kovo
mėnesį tik vieną pavyko nušauti. Ir prieš kelias dienas dar vieną“, --
sakė Varčios medžiotojų klubo vadovas Aurimas Truncė.
Visame Alytaus rajone pernai balandžio 1 dieną buvo suskaičiuotas 801
šernas.
Per metus sumedžioti 780.
Medžiotojams ir medžioklės ekspertams kelia abejonių, ar tvora pajėgi
sustabdyti stiprius šernus, iltimis sugebančius prasiskinti kelią pro
sudėtingiausias kliūtis, ir ją vadina labiau psichologine apsaugos
priemone.