Plyšiai Gedimino pilyje, grėsminga besiformuojanti nuošliauža prie pastato Barbaros Radvilaitės gatvėje, priklausiusio Nyderlandų Karalystės ambasadai, yrantis Bekešo kalnas.
Nuošliaužos niokoja Vilniaus pilių kalvų šlaitus. Nors plikas Gedimino kalnas sukėlė diskusijų audrą, geologai tvirtina, kad jo sveikatai medžių iškirtimas – tik į naudą.
Tačiau Gedimino kalnas, kurį nuošliaužos taip pat buvo smarkiai apardžiusios, – tik vienas teigiamas pavyzdys. Kitoms Vilniaus pilių rezervato kalvoms apsaugoti trūksta lėšų, tad jos paliktos likimo valiai.
Statūs šlaitai – nelaimė
Jau prieš keletą metų geologai Jonas Satkūnas, Ramutis Bonifacas Mikšys, Vidas Mikulėnas ir Vytautas Minkevičius, kalbėdami apie geodinaminius procesus Vilniaus pilių teritorijoje, įspėjo: nuošliauža ties Nyderlandų ambasadai priklausiusiu pastatu darosi grėsminga.
Ji, kaip ir kitos nuošliaužos, dėl klimato kaitos gali tik intensyvėti. Mat Vilniaus pilių rezervato teritorijoje vyrauja statūs šlaitai, todėl jų deformacijos procesų nepavyks išvengti.
Pastaruoju metu specialistai prakalbo ir apie Bekešo kalną: jį plauna Vilnia, šlaituose srūva požeminiai vandenys, vis ryškesnės nuošliaužos. Kiekvienas stipresnis lietus plauna smėlingą paviršių, kalvą ardo augalija ir ja laipiojantys žmonės.
Vilniaus pilių rezervato vadovė Audronė Kasperavičienė priminė, kad dalis Bekešo kalno nuslinko 1838-aisiais. Tai – viena didžiausių nuošliaužų sostinėje.
Su kalnu į Vilnią nugarmėjo ir aštuoniakampis 20 metrų aukščio bokštas, po kuriuo buvo palaidotas vengrų karvedys Kasparas Bekešas (1520–1579).
Kadaise šis įdomios istorijos kalnas Vilniui padėjo apsiginti nuo priešų, o dabar iš jo belikę vos trečdalis. Vykstantys geologiniai procesai toliau ardo kalvą, tad ji gali išnykti iš sostinės kraštovaizdžio.
Surado kaukolę ir kepurę
Vilniai paplovus šlaitą Bekešo kalnas virto du kartus – 1838 ir 1843 metais.
Istorikas Adomas Honoris Kirkoras nurodė, kad iš pradžių sutrūko penkios bokšto sienos, o vėliau nuvirto ir kitos trys. Po pirmosios griūties tarp plytų ir akmenų rasta kepurė ir galbūt K.Bekešo kaukolė.
Daugiau jokių kaulų nerasta, tad manyta, kad palaikus, kaip ir bokšto liekanas, Vilnia nuplukdė į Nerį.
Nors radiniai pateko į Vilniuje 1856 metais įkurtą Senienų muziejų, vėliau jie pradingo.
Pilies sienose – plyšiai
Tarp katastrofinių nurodoma ne tik Bekešo, bet ir Gedimino kalno nuošliauža apie 1396 metus. Tada nuslinko vakarinis šlaitas, sugriaudamas Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešdamas net 15 žmonių gyvybę. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Kitos nuošliaužos Gedimino kalną niokojo pavasarį. 2004 metų kovo 20–22 dienomis po liūčių rytiniame šlaite virš pakilimo kelio į Aukštutinę pilį susidarė nuošliauža.
Nuslinko įmirkęs dirvožemis ir po juo slūgsojęs smėlis.
2008 metų kovo 3 dieną toje pačioje rytinio šlaito vietoje buvo dar viena nuošliauža. Ji pažeidė dar didesnę šlaito dalį.
Nors dabar medžiai šlaituose iškirsti, Gedimino pilies sienose pastebėta aktyvių plyšių. Jie gali būti susiję ir su rytinio šlaito nuošliaužomis.
Paviršiuje yra anomalijų
J.Satkūnas įspėjo – šlaitui pradėjus slinkti šį procesą sustabdyti labai sunku, techniškai sudėtinga ir brangu. Tad pirmiausia reikia ištirti, kur padėtis pavojingiausia.
Prieš keletą metų geologai įvertino geodinaminius judesius Vilniuje naudodami modernią palydovinę technologiją. Viename kvadratiniame kilometre apytiksliai buvo stebimi 9 taškai.
Nustatyta, kad žemės paviršius Vilniuje gana stabilus, tačiau pastebėta ir anomalių reikšmių. O Gedimino kalno papėdėje gruntas per metus sėdo 3,5 milimetro.
Nelegalus statinys ant Altanos – iki šių dienų
Bekešo kalvą vilniečiai dažnai painioja su Altanos kalnu (nuotr.), ant kurio išlikęs aštuoniakampis pastatas. Šį altana pavadintą statinį apie 1932–1933 metus pastatė miesto gyventoja Melanija Dluska.
Pasak išlikusių dokumentų, altanoje M.Dluskos vyras augino pietų vaisius ir egzotinius augalus.
Architektas Stanislawas Lorentzas atsisakė įteisinti nelegaliai pastatytą altaną ir liepė nugriauti, nes ji gadino parko vaizdą nuo Bernardinų sodo pusės. Bet statinys išliko.
Antrojo pasaulinio karo metais sprogusi bomba apgadino altaną, tačiau ji tebestovi iki šiol.