Kauniečiai kelmus ir naikina, ir saugo

Kauną puošusių medžių likimai skirtingi. Vieni likę kelmai yra pasmerkti sutrūnyti. Kitų miestiečiai bando atsikratyti juos net padegdami. Menininkai mano, kad augalų liekanos miestą galėtų papuošti.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė

Jun 29, 2014, 5:32 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 9:36 AM

Įvairiose Kauno vietose galima pamatyti kažkada miestą puošusių medžių liekanas.

Žmonės nežino, ar kelmus galima išrauti, jei jie trukdo, ir kas tai turėtų daryti, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Laikinoji sostinė".

Tačiau yra manančių, kad nudžiūvę medžiai verti pagarbos, ir kuriančių iš jų paminklus.

Kelmai ne tik džiugina

Kauniečiams iki šiol skauda širdį Ąžuolyne matant barbaro sužalotų medžių kamienus. Vasario mėnesį kažkas miestiečių ypač branginamoje vietoje nukirto ir sužalojo 74 drebules ir 4 klevus.

Nukirstų medžių liekanų jau nebematyti. Kelmai iškapoti iki žolės ir užpilti žemėmis. Aplinkosaugininkai stebi, ar išgyvens medžiai pažeistais kamienais.

Tačiau vaikštant po Ąžuolyną į akis krinta daugybė čia riogsančių ąžuolų kelmų. Vieni gyventojai jais grožisi, kiti piktinasi, kad senų medžių kamienai neiškertami.

„Keista, kad prestižinėje vietoje palikta tiek daug ąžuolų kelmų. Nejaugi miesto tvarkytojai nesugeba su jais susidoroti“, – stebėjosi po Ąžuolyną vaikščiojanti kaunietė Asta Bareikaitė.

Nežino, kas turi rūpintis

Ne visiems kauniečiams mieli ir nuo seno kiemuose likę medžių kelmai. Vytauto prospekte, 60-ojo namo kieme, daugybę metų styro didžiulis medžio kelmas.

Šį pavasarį jis kažkam užkliuvo ir net buvo padegtas. Liepsnas atskubėjo gesinti ugniagesiai. Apdegęs kelmas ir dabar riogso kieme.

Namo gyventojas Antanas Ramelis seną kelmą kasdien apžiūri.

„Kieme stinga vietos automobiliams statyti. Kelmą būtų galima išrauti. Gal vietoj jo pavyktų įrengti bent vieną vietą mašinai“, – svarstė kaunietis.

Tačiau vyras teigė nežinantis, kas senu kelmu turi rūpintis.

Stiebiasi naujas ąžuolas

Tačiau ne visų kelmų likimas toks liūdnas.

Kauniečiai nuo seno mėgdavo lankytis prie Pažaislio vienuolyno augusio seniausio Kauno ąžuolo. Šis 800 metų senumo medis stebino 23 metrų aukščiu ir 6,7 metro apimtimi.

2001 metais Pažaislio ąžuolas ėmė džiūti.

Aplinkosaugininkai svarstė, ar jį nupjauti. Tam pasipriešino visuomenė, todėl buvo nuspręsta medžiui leisti baigti gyvenimą pačiam.

2007 metais kažkas nykstantį medį padegė, ir šis nudžiūvo. Pasiremiant užsienio specialistų patirtimi, ąžuolo kelmas buvo išvalytas, išdezinfekuotas. Į jo vidurį pasodintas naujas medis. Dabartinis ąžuolas puikiai stiebiasi į padangę.

Sukūrė paminklą medžiui

Į prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos augusio seno ąžuolo kelmą prieš kelerius metus buvo pasodintas beržas.

Kitas ąžuolo kelmas prie bibliotekos ne vienus metus stovėjo apleistas.

Tačiau prieš kelias savaites jis virto meno kūriniu.

Birželio 13–20 dienomis mieste vyko meno festivalis „Be stogo“. Vienas jo dalyvių dailininkas Povilas Ramanauskas apleistą medžio liekaną nusprendė savaip prikelti naujam gyvenimui.

Menininkas kelmą nudažė baltai ir darbą pavadino „Paminklu“.

„Mūsų buitį ir būtį formuoja įvairūs daiktai. Tačiau laikui bėgant mes juos pamirštame, nebevertiname.

Nudažydamas kelmą norėjau sukurti paminklą mirusiam medžiui. Juk jis kažkada mus džiugino, puošė miestą“, – sakė P.Ramanauskas.

Galėtų skaptuoti sostus

Medžio drožėjas Sigitas Repšys įsitikinęs, kad kai kuriose miesto vietose iš medžių kelmų būtų galima kurti ne tik simbolinius meno kūrinius. „Iš kelmų galima ne tik skaptuoti skulptūras. Jie galėtų tapti įdomiais originaliais suolais, sostais, karstynėmis“, – svarstė skulptorius.

Jis įsitikinęs, kad valdžia galėtų surengti medžio drožėjų simpoziumą, kurio metu įvairiuose miesto parkuose skulptoriai iš kelmų išdrožtų įdomių dalykų.

Gyventojai turi pranešti apie savo valią

Radeta Savickienė

Miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja

„Ąžuolynas yra miško teritorija. Miškuose menkaverčių medžių kelmai paprastai nupjaunami ir užpylus žemėmis paliekami trūnyti. Vertingiesiems ąžuolams turime leisti sutrūnyti patiems, kelmų neraudami.

Privačių namų savininkai senus kelmus gali išrauti savarankiškai, leidimo tam nereikia. Svarbu, kad žmonės būtų atsargūs, raudami kelmus nepažeistų požeminių komunikacijų ir neprisidarytų vargo.

Daugiabučių gyventojai dėl jiems trukdančių kelmų turi kreiptis į namo administratorius ar surengti bendrijos susirinkimą. Administratoriai ar namų bendrijų pirmininkai apie gyventojų sprendimą išrauti kelmus turi pranešti Miesto tvarkymo skyriui. Jo darbuotojai pasirūpins, kad kelmai būtų išrauti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.