„Tai tegul atsistoja prie konteinerių su svarstyklėmis ir sveria kiekvieno žmogaus atneštas atliekas. Kodėl reikia mokėti už kitus, jeigu, pavyzdžiui, aš per savaitę tų atliekų tik mažutį parduotuvinį maišelį prikaupiu. Prie daugiabučio į stovinčius konteinerius neša iš privačių namų kiemų atliekas. Tai kaip jie nustatys, kieno atliekos? Viskas daroma atliekų surinkėjų naudai ir pasipinigavimui bei žmonių skurdinimui“, – piktinosi vienas Lrytas.lt straipsnių komentatorių.
Tam, kad pasipiktinimo būtų mažiau, o susiklosčiusi situacija aiškesnė – kalbamės su Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu Petru Vileikiu.
– Žinia, kad pranešimai apie brangsiantį atliekų išvežimą papiktino bent jau dalį visuomenės. Ką žmonės turėtų žinoti apie Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir jo pataisas, lemsiančias mokesčių didėjimą?
– Laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo: atliekų prevencija, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas, kitoks naudojimas ir tik po to šalinimas, atliekų šalinimas sąvartynuose – žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas.
Atsižvelgiant į tai, kad atliekų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias atliekų tvarkymo būdas, didžioji dalis Lietuvoje surenkamų atliekų pašalinama, prarandant atliekų medžiaginę ir energetinę vertę. Pavyzdžiui, 2011 metais apie 1,2 milijono tonų, neįskaitant fosfogipso atliekų.
Siekiant įvykdyti Europos Sąjungos direktyvų nustatytas atliekų tvarkymo užduotis ir reikalavimus, būtina skatinti naujų atliekų tvarkymo technologijų: rūšiavimo, naudojimo, perdirbimo, diegimą.
Taip pat mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, sukaupti lėšų atliekų tvarkymo sistemos kūrimui, funkcionavimui ir vystymui. Siekiant paskatinti atliekų prevencijos ir tvarkymo hierarchijos įgyvendinimą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme siūloma nuo 2016 metų pradėti taikyti ekonominę priemonę – mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis. Trumpiau – vadinamąjį sąvartyno mokestį.
– Tai koks gi įstatymo tikslas?
– Įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, ypač paskatinti pavojingų medžiagų naudojimo vengimą bei sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius, nustatyti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis.
– Kaip keisis mokestis už šalinamas atliekas?
– Įstatyme sąvartynų operatoriams yra numatyta pareiga už kiekvieną sąvartyne pašalintą atliekų toną mokėti sąvartyno mokestį.
Atsižvelgiant į sąvartynuose šalinamų atliekų poveikį aplinkai, siūloma skirtingais tarifais apmokestinti atliekas, kurios šalinamos nepavojingųjų atliekų sąvartyne, išskyrus inertinių ir asbesto atliekų sekcijas, inertinių atliekų sąvartyne ir (arba) inertinių atliekų sekcijoje, ir (arba) asbesto atliekų sekcijoje bei pavojingųjų atliekų sąvartyne, išskyrus asbesto atliekų sekcijas.
2016 m. mokestis už atliekų šalinimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne sudarytų 75 Lt už toną, inertinių atliekų sąvartyne– 25 Lt už toną, o pavojingųjų atliekų sąvartyne – 165 Lt už toną.
– Kokių lengvatų gali tikėtis sąvartynų operatoriai?
– Įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis lengvata sąvartyno operatoriams už pašalintas fosfogipso atliekas.
Šios atliekos Lietuvoje yra šalinamos specialiai įrengtame sąvartyne ir toks fosfogipso tvarkymo būdas atitinka šios pramonės šakos geriausius prieinamus gamybos būdus, nes kol kas Europos Sąjungoje nėra išvystytos šios atliekos perdirbimo technologijos ir realizavimas rinkoje.
– Kaip buvo apskaičiuoti sąvartyno mokesčio tarifai?
– Laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos nuostatų, atliekų šalinimas sąvartynuose turi tapti bene brangiausiu atliekų tvarkymo būdu. Šiam tikslui pasiekti sąvartyno mokestis iki 2020 m. kasmet turės būti didinamas 20 Lt. Paminėtina, kad šiuo atveju indeksavimo koeficientai, kurie susiję su vartotojų indeksu, netaikomi.
Nustatant sąvartyno mokesčio tarifus, buvo atsižvelgta į atliekų šalinimo sąvartynuose aplinkosauginius kaštus, tai yra, ekonominį žalos, kuri padaroma šalinant atliekas sąvartynuose ir prarandant medžiaginius bei energetinius išteklius, aplinkai vertinimą.
Pavyzdžiui, Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje nurodyta, kad 2011 m. dėl atliekų šalinimo sąvartynuose susidarė apie 781 tūkstančių tonų CO2. Sąvartyno dujose 99 procentus sudaro metanas ir anglies dioksidas, kurios yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Be šių medžiagų sąvartyno dujose taip pat randama deguonies, azoto, neorganinių junginių, organinių junginių ir metalų.
Prieš keturiolika metų Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje vertinama, kad aplinkosauginiai atliekų šalinimo kaštai reikalavimus atitinkančiuose sąvartynuose vidutiniškai siekė apie 20 EUR. 11 EUR sudarė neigiamas atliekų šalinimo poveikis ir 9 EUR – neigiamas poveikis dėl prarandamų energetinių išteklių. Atsižvelgiant į šiuos vertinimus ir infliaciją, aplinkosauginiai atliekų šalinimo sąvartynuose kaštai 2016 m. vidutiniškai galėtų siekti 96 Lt už toną šalinamų atliekų (svyruotų nuo 72 iki 159 Lt/t), o 2020 m. – 102 Lt/t (svyruotų nuo 76 iki 169 Lt/t).
Šalinant inertines atliekas, kadangi neišskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, vertinama, kad aplinkosauginiai kaštai 2016 m. vidutiniškai sudarys apie 29 Lt/t šalinamų atliekų (svyruoja nuo 24 iki 48 Lt/t), o 2020 m. – vidutiniškai sieks 31 Lt/t (svyruoja nuo 26 iki 51 Lt/t). Be to, sąvartyno mokesčio tarifai siūlomi tokio dydžio, kad paskatintų taikyti alternatyvius atliekų šalinimui atliekų tvarkymo būdus: atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ar kitokį naudojimą.
Praėjusių metų liepos mėnesį atliekų šalinimo sąvartynuose įkainiai, vadinami „vartų mokesčiai“, regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose vidutiniškai sudarė apie 62 Lt be PVM (sąvartynų „vartų mokesčiai“ svyravo nuo 45 iki 96 Lt/t).
Ekspertiniu vertinimu, žaliųjų atliekų kompostavimo kaina gali siekti 100 Lt/t be PVM, maisto atliekų apdorojimo – 200 Lt/t be PVM, o mechaninio biologinio apdorojimo – 90–140 Lt/t be PVM. Įvedus sąvartyno mokestį, nepavojingų atliekų šalinimo kaina, pavzydžiui, 2016 metais vidutiniškai sudarytų 137 Lt/t. Tai yra, būtų panaši kaip atliekų apdorojimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir didesnė negu žaliųjų atliekų kompostavimo kaina, tokiu būdu paskatinant mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius.
– Kur keliaus surinkti pinigai?
– Mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bus mokamas į valstybės biudžetą, o lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti. Be to, papildomai surinktomis mokesčio lėšomis per Atliekų tvarkymo programą bus finansuojami atliekų tvarkymo projektai.
Vertinama, kad 2016 metais dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis įvedimo į valstybės biudžetą (Atliekų tvarkymo programą) papildomai gali būti surinkta apie 32 milijonai. Lėšų.
Vertinant, kad visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose sukūrus numatytą biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą atliekų sąvartynuose bus šalinama tik apie trečdalis 2011 m. šalinto atliekų kiekio. Tačiau akcentuočiau tai, kad šio mokesčio įvedimo tikslas nėra fiskalinis – siekiama ekonominėmis priemonėmis paskatinti atliekas tvarkyti kitais, nei šalinimas sąvartyne, būdais.
– Kokių pasekmių turės sąvartyno mokesčio įvedimas?
– Tai gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių verslui ir gyventojams. Pabrangus atliekų šalinimui sąvartyne, išaugs atliekų naudojimo ir perdirbimo sektorius, bus sukurtos papildomos darbo vietos. Tačiau įmonėms, kurios šiuo metu didžiąją dalį atliekų šalina sąvartynuose, gali išaugti atliekų tvarkymo sąnaudos.
Taip pat dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis įvedimo gali išaugti atliekų tvarkymo kainos, tačiau būtina pastebėti, kad komunalinių atliekų tvarkymo kainos augimas gali būti nežymus, nes iki 2016 m. visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose numatyta sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Taip pat nuo 2016 m., Lietuvoje turėtų būti sukurta atliekų šalinimui alternatyvi atliekų tvarkymo infrastruktūra: mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kompostavimo aikštelės ir taip toliai. Kitaip tariant bus sudaromos galimybės tvarkyti atliekas kitais, negu šalinimas sąvartyne, būdais.
Įvedus sąvartyno mokestį, sumažės neigiamas atliekų šalinimo poveikis aplinkai – sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymas, bus panaudotas atliekų medžiaginis ir energetinis potencialas, sumažės pavojingų medžiagų naudojimas.
