Žinoma, iš vienos pusės už tai atsakingi bus patys vartotojai, tačiau labai daug priklausys ir nuo prekybininkų. Pasidomėjome, kokią viziją ir alternatyvas mato didieji šalies prekybos tinklai.
Mažinama jau kelerius metus
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė teigė, kad tai tikrai nėra naujiena, o plastikinių maišelių mažinimo iniciatyvą vykdoma jau kurį laiką: „Norėdami būti socialiai atsakinga įmonė ir rodyti gerą pavyzdį, į tai dėmesį atkreipėme jau prieš kelis metus. Šioje vietoje priėmėme du pagrindinius sprendimus: į asortimentą įsivedėme net virš dvidešimt rūšių medžiaginių maišelių, taip pat iš kukurūzų krakmolo pagamintą maišelį, kuris yra visiškai natūralus ir suyrantis. Kitas žingsnis – informaciniai lipdukai, maišelių dalinimo vietose, klausiantys ar tikrai reikia dar vieno maišelio. Tiesa, esame informavę ir savo darbuotojus, kad į maišelius būtų dedamos tik teplios prekės arba pageidaujant klientui.“
Anot pašnekovės, šios priemonės yra veiksmingos: „Pokytis yra akivaizdus, plastikinių maišelių sunaudojimo kiekį jau dabar pavyko sumažinti trisdešimt procentų, žmonės gana noriai renkasi daugkartinius ar ekologiškus maišelius“, – pridėjo vadovė.
Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių skyriaus vadovė Giedrė Bielskytė taip pat pastebi teigiamus pokyčius. Šis prekybos centrų tinklas neatsilieka ir skatina pirkėjus mažinti plastikinių maišelių naudojimą. Kaip alternatyvą siūlo daugkartinio naudojimo maišelius.
Prekybos tinklo kepyklėlėse gaminamus produktus siūloma dėti ne į plastikinius, o į popierinius maišelius.
Popieriniai maišeliai – ne išeitis
Tuo tarpu prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis buvo kitos nuomonės popierinių maišelių atžvilgiu. „Kol kas nesvarstome galimybės pereiti prie popierinių maišelių naudojimo, nes jie aplinkosauginių problemų neišsprendžia. Be to, yra nepatvarūs, nėra tinkami naudoti kai kuriems produktams.
Pavyzdžiui, su skysčiu, nes gali peršlapti. Tokie maišeliai daugiau sveria. Jiems pagaminti kertami medžiai bei sunaudojama daugiau energijos sąnaudų“, – dėstė A. Petraitis.
Tačiau atskleidė, kad šio prekybos tinklo naudojami plastikiniai pirkinių maišeliai taip pat visiškai suyrantys. Be to, trečdalis maišelio yra pagaminta iš perdirbto plastiko. „Stengiamės, kad kuo daugiau pirkėjų įprastų rinktis daugkartinio naudojimo maišelius, todėl laikome juos prie kasų, pirkėjams gerai matomoje vietoje“, – pridūrė „IKI“ atstovas.
A. Petraitis taip pat pasakojo apie naują tinklo aplinkosauginę kampaniją „Nustokime puošti gamtą“. Šios kampanijos simbolis – iš plakato virš ruloninių maišelių stovo nepatenkintomis akimis žvelgiantis plastiku pasipuošęs meškėnas, kviečiantis pirkėjus naudoti mažiau plastikinių maišelių. „Tikimės, kad taip atkreipsime pirkėjų dėmesį ir tai padės sumažinti plastikinių maišelių naudojimą“, – vylėsi „IKI“ viešųjų ryšių departamento vadovas.
Skirtingi mažinimo būdai
Pasiteiravus, ar plastikinių maišelių apmokestinimas arba kainos didinimas būtų gera priemonė vartotojų sąmoningumui didinti, vadovų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. „Yra nemažai efektyvių būdų skatinti žmonių sąmoningumą ir kitais būdais. Maišelių apmokestinimas ar jų kainų kėlimas, mano manymu, yra kraštutinė priemonė“, – kalbėjo Renata Saulytė.
Andriaus Petraičio teigimu, apmokestinimas tikrai galėtų būti viena iš alternatyvų: „Tai galėtų padėti sumažinti jų vartojimą. Pirkėjų apsisprendimą iš dalies lemia kaina. Kitas žingsnis galėtų būti – nedalinti skaidriųjų plastikinių maišelių nemokamai, o parduoti juos už atitinkamą kainą.
Tai irgi turėtų veikti pirkėjo apsisprendimą naudoti plastikinį maišelį ar ne. Užsienio šalių praktika rodo, jog ženklus plastikinių maišelių kainos padidinimas duoda teigiamą rezultatą. Kiek galėtų brangti plastikiniai pirkinių maišeliai – tai ekonominių skaičiavimų uždavinys.
Tačiau kiekvienas mūsų galime pagalvoti kaip pasikeistų maišelių vartojimo įpročiai jeigu jis pabrangtų puse lito, litu ar daugiau?“ – retoriškai klausė A. Petraitis.
