Senos padangos pamiškėse – kas už tai atsakingi?

Artėjant pavasariui tirpstantis sniegas atidengia ne tik gamtos grožį, bet ir kalnus šiukšlių, kurias neatsakingi vartotojai tikėjosi paslėpti pusnyse. Be įvairiausių smulkių buityje susidariusių atliekų, pamiškėse, pakelėse, grioviuose ir kitose nuošalesnėse vietose neretai galima išvysti didesnį ar mažesnį kiekį senų padangų.

Be įvairiausių smulkių buityje susidariusių atliekų, pamiškėse, pakelėse, grioviuose ir kitose nuošalesnėse vietose neretai galima išvysti didesnį ar mažesnį kiekį senų padangų.<br>T.Bauro nuotr.
Be įvairiausių smulkių buityje susidariusių atliekų, pamiškėse, pakelėse, grioviuose ir kitose nuošalesnėse vietose neretai galima išvysti didesnį ar mažesnį kiekį senų padangų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 13, 2015, 10:19 AM, atnaujinta Jan 13, 2018, 7:52 AM

Gąsdina mokestis

Tarnybos, atsakingos už be šeimininkių atliekų tvarkymą padangų keitimo sezoną pajunta kiekvieną rudenį ir pavasarį. Nors oficialiai deklaruojama, kad padangos turėtų būti priimamos nemokamai, vis dažniau girdima, kad automobilių servisai visgi ima mokestį iš tų, kurie nori palikti senas padangas. Tokių padangų priėmimą riboja ir savivaldybių įkurtos stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – priduodant didesnį kiekį nei keturi ar penki vienetai (priklausomai nuo savivaldybės) reikia mokėti. Taigi, norėdami išvengti nors ir nedidelio, bet dar vieno mokesčio, žmonės „papuošia“ jomis pamiškę ar palaukę.

Didieji bendradarbiauja

Padangų ir ratlankių prekyba užsiimančios bei ne vieną servisą šalyje turinčios įmonės vienos iš parduotuvių vadovo Tautvydo Liškausko teigimu servisai į senas padangas žiūri geranoriškai, tačiau nereikėtų tuo piktnaudžiauti: „Mes priimame padangas, tačiau viską reikia daryti proto ribose. Jei matome, kad tas pats žmogus tendencingai pristatinėja didelius kiekius senų padangų, realu, kad jis galimai užsiiminėja padangų prekyba ir bando išvengti tiesioginių mokesčių už padangų utilizaciją. Tokiu atveju pasiliekame sau teisę jų nepriimti. Bet jei pas žmogų nuo seno garaže yra užsilikusios septynios ar aštuonios padangos – tada tikrai paimame.“ Vienos didžiausių šalyje atsarginių detalių ir serviso įmonių komercijos direktorius Gediminas Nortkus paantrino ir pridūrė, kad jų gerumu piktnaudžiauti vis dėl to negalima. „Žmonės dažniausiai priduoda tiek padangų kiek perka ar keičia ir tai dažniausiai būna vienas komplektas. Aišku kartais pasitaiko atvejų, kai priimame ir daugiau padangų, tačiau autoservisai nėra šiukšlynai ir tikrai negali priimti visų senų padangų. Žmonės turėtų tai suprasti ir nepiktnaudžiauti servisų geranoriškumu.“

Mažesni nelankstūs

Akivaizdu, kad didesnėms įmonėms senų padangų priėmimą sureguliuoti ir su žmonėmis susitarti pavyksta gana nesunkiai. Tačiau kokia situacija yra su mažesniais autoservisais? Automobilių perpardavinėjimu užsiimantis, tačiau savo tapatybės atskleisti nenorėjęs L.Ž. dažnai lankosi įvairiuose autoservisuose ir sako jog situacija visur yra gana skirtinga. „Vieni autoservisai padangas priima be didesnių problemų, kiti ima tam tikrą mokestį, pasitaiko ir tokių, kurie pasisako tuo neužsiimantys. Ten kur tvarkaisi automobilį ar perki ką nors, padangos priimamos be didesnių problemų. Tiesa, kalba eina apie vieną komplektą, didesnį kiekį nemokamai priduoti būtų gana sudėtinga. Deja žmonės kartais patingi išsiaiškinti realią situaciją ir pasidarę išvadas, jog reikės mokėti ar nepriims, padangas išmeta patys“, – sakė pašnekovas.

Yra vilčių

Vienos automobilių prekyba ir priežiūra užsiimančios bendrovės servisų vystymo vadovas Artūras Kviliūnas spaudai yra minėjęs, jog senų automobilių padangų surinkimas dabar yra didžiausias aplinkosauginis rūpestis servisų darbe.

„Būtų gerai, kad su senomis padangomis būtų surastas toks pats sprendimas, kaip buvo išspręsti tepalų ir filtrų tvarkymas ar kiti klausimai. Juk buvo laikas, kai tepalų ir filtrų taip pat niekas nesupirkdavo, todėl mažesni, rečiau tikrinami automobilių servisai juos tiesiog išmesdavo. Dabar šis klausimas puikiai išspręstas, tepalai ir filtrai superkami, todėl taršos aplinkai tikrai sumažėjo“, – pavyzdį pateikė servisų vystymo vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą