Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2011 m. vidaus rinkai buvo patiekta beveik 20 tūkstančių tonų alyvos, o surinkta tik 4 tūkstančiai tonų alyvos atliekų. Panaši dalis buvo surenkama ir ankstesniais metais.
Tiek individualūs asmenys, tiek ir įmonės, pavyzdžiui, automobilių servisai pavojingomis alyvos atliekomis privalo pasirūpinti tinkamai. Pavyzdžiui, priduoti pavojingųjų atliekų tvarkytojams ar atvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kurios priima ir pavojingąsias atliekas. Deja, praktika rodo ką kita: specialistų nuomone, Lietuvoje didžioji dalis alyvos atliekų vis dar yra deginama.
Tai pavojinga net keliais aspektais. Pirmiausia alyva dažnai deginama įrenginiuose, kurie nėra pritaikyti deginti pavojingoms atliekoms. Be to, išsiskiriančios nuodingosios dalelės teršia orą ir kenkia žmogaus sveikatai, nes jos pasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Užteršia gruntinius vandenis
Pavojus išlieka ir tuo atveju, jei alyvos atliekos patenka į aplinką. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų, kurie po truputį kaupiasi žmogaus organizme ir ilgainiui gali sukelti sunkias ligas. Be to, alyvos atliekos gamtoje prasiskverbia į dirvožemį ir užteršia gruntinius vandenis. Dėl visų šių priežasčių alyvos atliekas griežtai draudžiama pilti ir į vandens telkinius.
Ne mažiau kenksmingos aplinkai yra ir plastiko pakuotės, kuriose laikoma alyva. Plastikas pasižymi savybe sugerti į save medžiagas. Todėl jei alyva buvo laikoma plastiko pakuotėje, ši taip pat yra pavojinga atlieka, nes iš jos tepalų likučiai patenka į orą bei dirvožemį ir gruntinius vandenis. Be to, su vandeniu susimaišiusi alyva sudaro pavojingą emulsiją, kuri ypač kenksminga vandens gyvūnų kvėpavimo organams. Į gruntą patekęs alyvos ir vandens mišinys kenkia ir augalams bei dirvožemiui – kliudo jiems apsirūpinti deguonimi.
Kenksminga net užteršta tekstilė
Prie pavojingųjų atliekų reikia priskirti net ir tekstilės gaminius, pavyzdžiui, šluostes, jeigu jomis valyti alyvos likučiai. Todėl taip užterštų tekstilės gaminių, kaip ir minėtų užterštų plastiko pakuočių, jokiu būdu negalima mesti į bendrųjų atliekų konteinerius.
Tiek alyvos atliekas, tiek jomis užterštas plastiko pakuotes ar tekstilines šluostes būtina perduoti perdirbėjams ar atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų tvarkymo specialistai įspėja, kad perduoti alyvos atliekas būtina tik legaliai veikiantiems atliekų perdirbėjams. Priešingu atveju net ir perdirbėjais besiskelbiančiai nelegaliai veikiančiai įmonei perduotos atliekos gali būti deginamos tam neskirtuose įrenginiuose ir toliau kenkti aplinkai.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatyta, kad jau šiais metais turėtų būti surinkta ne mažiau kaip 24 procentai rinkai patiektos alyvos kiekio. Kasmet šią dalį planuojama didinti, o 2020 m. surinkti jau ne mažiau kaip 40 procentų viso rinkai patiekto alyvos kiekio.
