Atliekų rūšiavimo įrenginiai sparčiai kyla ir Utenos regione

Iki šių metų rugsėjo Utenos regione planuojama baigti mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių statybos darbus. Tuomet regione gerokai patobulės ne tik atliekų tvarkymo sistema: gyventojai naudą pajus ir naujai sukurtomis darbo vietomis.

Bioskaidžios atliekos aplenks sąvartynus<br>P.Lileikio nuotr.
Bioskaidžios atliekos aplenks sąvartynus<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Šeškevičienė

Mar 9, 2015, 1:11 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 4:21 AM

MBA įrenginių statybos darbai Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai pradėti praėjusių metų rugsėjį. Per vienerių metų laikotarpį reikės pastatyti ir įrengti komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginius, pastatus ir jiems būtiną infrastruktūrą, taip pat biologiškai skaidžios frakcijos biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginius ir statinius.

„Mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai suprojektuoti aptarnauti 45 200 tonų atliekų kiekiui per metus. Tokio projektinio pajėgumo pakaks Utenos regiono poreikiams užtikrinti“, – informavo Utenos regiono atliekų tvarkymo centro (URATC) atstovė Oksana Gilė.

Pasak specialistės, planuojama, kad įrenginiai veiks dviem pamainomis, o mažiausias darbuotojų skaičius būsimoje atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykloje sieks bent 26.

Bioskaidžios atliekos aplenks sąvartynus

Modernūs mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai – svarbi atliekų tvarkymo sistemos modernizavimo Utenos regione dalis. Tiek šis regionas, tiek ir kitos Lietuvos vietovės artimiausioje perspektyvoje siekia kuo labiau sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius. Kuo didesnę dalį atliekų siekiama perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti. Jau po 2020 m. Lietuvoje planuojama nebeatidaryti nė vieno naujo sąvartyno.

Todėl iki šių metų pabaigos šalyje bus pastatytas vienas mechaninio rūšiavimo ir aštuoni – mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Į juos patekusios atliekos pirmiausia bus išrūšiuojamos mechaninio rūšiavimo dalyje. Vėliau biologiškai skaidžios atliekos keliaus į biologinio apdorojimo įrenginius. Tvarkant šio tipo atliekas šiuolaikinėmis technologijomis, išsiskirs biodujos, kurios bus naudojamos elektros ir šilumos gamybai. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmiausia pagaminamą šilumą ir elektrą ketina naudoti savo reikmėms, o susidariusį likutį parduoti.

Tokiu būdu pavyks efektyviai sumažinti sąvartynuose šalinamų bioskaidžių atliekų kiekį. Patekusios į sąvartynus, šio tipo atliekos ne tik ženkliai padidina bendrą atliekų kiekį, bet ir išskiria aplinkai kenksmingas dujas. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per metus vidutiniškai „pagamina“ apie 400 kilogramų atliekų, iš kurių maždaug pusę sudaro bioskaidžios atliekos.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, prieš trejus metus Lietuvoje susidariusių atliekų kiekis siekė 5,36 milijonus tonų. Iš jų daugiau kaip 3 milijonai tonų – tai yra, daugiau kaip pusė – buvo pašalinta sąvartynuose. Komunalinių atliekų susidarė apie 1,24 milijono tonų, o sąvartyne buvo pašalinta beveik 65 procentai šio kiekio. Tačiau jau per artimiausius kelerius metus Lietuva įsipareigoja pasiekti, kad sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 35 procentai susidariusių bioskaidžių atliekų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar I. Šimonytė gali pasipriešinti G. Nausėdai?