Baltijos jūros regione – Suomijoje, Rusijoje, Estijoje ir kitose šalyse peri keliasdešimt tūkstančių kormoranų porų. Prasidėjus migracijai, jie keliauja per Lietuvą – Kuršių marias, Aukštaitijos ežerus, žuvininkystės tvenkinius, Kauno marias.
A.Morkūno teigimu, kiekvienas kormoranų daromą žalą vertina iš savo varpinės – miškininkams gaila miško, žvejams žuvies, žmonės piktinasi dėl išmatų ir smarvės mieste.
Ornitologas kormoranų daromos žalos nesureikšmina, mat nudžiuvęs medis ekosistemoje yra naudingas kitiems paukščiams, pavyzdžiui, geniams, taip pat vabzdžiams ar bestuburiams. Be to, kormoranų išmatose gausu fosforo ir azoto – nors ir rūgščios, tačiau labai derlingos.
J. Morkūnas tikino, kad kormoranų kolonijos šalia vandens telkinių – tai ir įrodymas, kad juose gausu žuvies. „Kormoranai yra indikatorius – jei viską išgaudytų, tai patys neturėtų, kuo misti. Viskas grįžta į tą ekosistemą. Pažiūrėjus iš arčiau į kormoranų kolonijos centą sengirėje, pamatytume ten augančius jaunus ąžuoliukus, beržus, šeivamedžius. Gamtoje niekas nelieka tuštumoje“, – sakė A. Morkūnas.
Anot J. Morkūno, žala daroma tik medžiams – jie nudžiūva dėl išmatų, kuriose yra daug azoto ir fosforo junginių bei dėl to, kad lizdams sukti kormoranai nulaužo jaunas pušų šakeles.
Piktinasi Juodkrantės gyventojai
Jau nuo 2007 m. kormoranų gausa reguliuojama baidant paukščius ir atšaldant apie trečdalį dėčių. Šie paukščiai baidomi naudojant garsines ir vaizdines priemones – manekenus, baidykles, šūvį imituojančius garso įrašus, ultragarsą, pirotechniką.
Viešieji pirkimai tokiai paslaugai rengiami kasmet, tačiau šiemet procedūros buvo vilkinamos ir gamta jų pabaigos nusprendė nelaukti – konkurso nugalėtojai paaiškėjo tada, kai kormoranų jaunikliai jau buvo išperėti. O kėsintis į jau išperėtų kormoranų jauniklių gyvybę draudžia teisės aktai.
Tad Juodkrantės gyventojams toks aplaidus valdininkų požiūris yra nesuvokiamas, rašo VE.
„Kormoranų kolonija plečiasi neįsivaizduojamu greičiu. Jos skleidžiama smarvė yra siaubinga. Baisu, kad naikinama gamta ir sulesamos žuvys, tačiau ne ką mažiau siaubinga yra apdergtas miestas ir žala mūsų gyvenimo kokybei. Net dviračiais važiuoti kur panorėję negalime – toks dvokas aplink. Už dešimties metų apskritai turbūt iš namų nosies iškišti negalėsime“, – teigė Juodkrantės gyventojas Vilius Skučas.
Jei būtų baltas – mažiau kenktų?
Kaip portalui lrytas.lt sakė J.Morkūnas, žmonės piktinasi kormoranais dar ir dėl to, kad jie – juodi. „Jei kormoranas būtų baltos spalvos, tai tikėtina, kad jį žmonės mylėtų, kaip jo giminaitį pelikaną. Kadangi kormoranas juodas ir neišvaizdus, tai žmonėms atrodo, kad dėl to jis daugiau žalos padaro“, – tikino ornitologas.
Jis pateikė pavyzdį, jog Graikijoje, Kerkinio ežere, pelikanų yra kelis kartus daugiau nei kormoranų, tačiau vietiniai žvejai piktinasi, kad kormoranai jiems visas žuvis suėda. Ir visai nesvarbu, kad žuvimi minta ir pelikanai.
„Kadangi pelikanas didelis, baltas ir gražus paukštis, tai tie patys žvejai savo pagautomis žuvimis palesina tuos pelikanus, bet kormoraną visada veja šalin“, – sakė ornitologas.
Kormoranų perėjimo vietos plečiasi
Didieji kormoranai Juodkrantėje apsigyveno dar XIX a. pradžioje. Tiesa, prabėgus kiek daugiau nei dešimtmečiui, buvo išnaikinti, nes sulesdavo per daug žuvies ir kėlė grėsmę garnių populiacijai. Į Kuršių neriją šie juodieji atvykėliai, dar vadinami jūrų krankliais, sugrįžo apie 1978 m. Juodkrantėje gyvenantys kormoranai maitinasi Kuršių mariose – jų maistu tampa daugelis vandens augalų bei gyvūnų, tačiau daugiausia jie minta žuvimi. Kasdien vienas kormoranas sulesa apie 0,75 kg kuojų, ešerių, plekšnių, ungurių, builių.
Kita bėda – rūgščios kormoranų išmatos, veikiančios sengirės, šalia kurios įkurta kormoranų perėjimo vieta, medžius. Kormoranų išmatos augmeniją sunaikina per 1–3 metus. Juodkrantės sengirėje, maždaug 20 ha plote, dėl jų žuvo pušys.
Nuo 2012-ųjų pradėtas kormoranų paveikto miško atkūrimas, tačiau šįmet paaiškėjo, kad Juodkrantės kolonijoje gyvenantys kormoranai plūstelėjo į naujus sengirės plotus.
Ornitologo J. Morkūno teigimu, po to, kai Juodkrantėje imta baidyti kormoranų kolonijas, susikūrė kita, mažesnė kolonija Briedžių saloje.
Reguliuos atsakingiau
Praėjusią savaitę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNPD) susitiko aptarti šio klausimo su Aplinkos ministerijos atstovais. KNNPD vadovės Aušros Feser teigimu, „visi sutinka, kad kormoranų skaičių būtina reguliuoti“.
„Gaila, kad viešųjų pirkimų konkursas šiemet vėlavo, tačiau ateityje tokia klaida nepasikartos – pirkimus ketinama daryti iš anksto. Juos pradėsime jau vasarį“, – žadėjo A. Feser.
