„Dabar karšta. Miegame nakčiai atsidarę langus. Todėl anksti ryte apie 5 valandą prasidedantys triukšmingi ir ausis veriantys kirų koncertai prikelia iš kiečiausio miego“, – skundėsi Palangos centre viename daugiabutyje poilsiaujanti kaunietė.
Kirų kolonijų kaimynystėje gyvenantys palangiškiai guodėsi, kad dėl kirų klykimo miegoti negalintys poilsiautojai anksčiau išsikrausto iš jų būstų.
Vasarą triukšmingųjų kirų Palangoje būdavo ir anksčiau. Tačiau taip plačiai po miestą jie paplito tik šiemet. Palangiškiai dėl to linkę kaltinti miesto komunalininkus, kurie, esą, prastai tvarko atliekas, kuriomis minta šie paukščiai.
Kurorto bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus atšauna, kad dėl kirų išplitimo kalti patys gyventojai ir poilsiautojai, kurie kur papuola mėto ant žemės maisto atliekas arba palieka atvertus šiukšlių konteinerių dangčius.
„Prieš keletą metų kirai mums kėlė rūpesčių paplūdimiuose. Tačiau pastačius plastikinius konteinerius su užverčiamais dangčiais, paukščiai iš pliažų išsinešdino“, – teigė K.Skierus.
Tačiau netoli. Kirai pamėgo Meilės alėją, kitas kurorto centro gatves, kuriose pastatytos atviros medinės šiukšliadėžės.
Anksčiau už komunalininkus jas aplankę paukščiai iš šiukšliadėžių išdrabsto maisto atliekas, kuriomis nusėja visą gatvę.
Palangiškiai yra pastebėję, kad rytais kirai būriuojasi ant plokščių daugiabučių namų stogų, ant kurių krauna lizdus. Namų administratorius žmonės ragina daryti tvarką ir palipus ant stogo numėtyti paukščių lizdus.
Tačiau ornitologai įspėja, kad taip elgtis nevalia, nes visus paukščius Lietuvoje saugo Europos Sąjungos paukščių direktyva, pagal kurią savavališkas lizdų ar paukščių naikinimas gali būti prilyginamas brakonieriavimu ir baudžiamas administracinėmis baudomis.
Lietuvos ornitologų draugijos nario Juliaus Morkūno teigimu, kęsti kirų klykimą liko nebeilgai, nes jie rudenį išskris žiemoti į Vakarų Europą.
Anot ornitologo, kirų keliamas triukšmas tėra jų tarpusavio komunikacija, su kuria reikia susitaikyti. Triukšmingiausi kirai būna tuomet, kai išsiritusius jauniklius moko skraidyti ir klydami juos perspėja apie pavojus.
J.Morkūnas pažymi, kad ekologijoje paukščių kenkėjų nėra. Pavyzdžiui kirai gaudo vabzdžius, pelytes, naikina atliekas ir didelės žalos nedaro. Todėl jokie kirų populiacijos kontroliavimo metodai nėra taikomi.
Norint išvengti į miestus besiveržiančių įkyrios kirų draugystės, labiau reikia tvarkyti sąvartynus ar atviras atliekų sankaupas.
Palangos komunalininkų vadovas K.Skierus atskleidė, kad veiksmingas būdas nuvejant kirus yra iššautos šovinių tūtos, kurios turi parako kvapą.
„Mūsų įmonės teritorijoje, kurioje sukaupiame nedidelėmis mašinomis atvežamas šiukšles, taip pat būriuodavosi kirų kolonija. Užteko toje vietoje išmėtyti keletą iš pažįstamų medžiotojų gautų panaudotų šovinių tūtų ir kirai pradingo“, – pasakojo K.Skierus. ˙
