Į Baltijos jūrą atklydusiems delfinams gresia mirtis

Baltijos jūroje pastebėtiems iš Šiaurės jūros atklydusiems delfinams čia gali kilti pavojus

Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Prie Smiltynės pastebėtiems delfinams Baltijos jūra nebus svetinga.<br>J. Morkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

BNS ir lrytas.lt inf.

2015-08-14 20:28, atnaujinta 2017-10-20 13:57

„Aš manau, kad kyla (pavojus): nors jie atrodo sveiki,  pirmiausia Baltijos jūroje labai daug navigacijos – juos gali sužeisti. Nors jie per daug protingi gyvūnai, kad pakliūtų į sraigtus, bet šioks toks pavojus yra. (...) Na, ir dar tinklai, į kuriuos jie gali įsipainioti“, – kalbėjo S.Karalius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra gėlesnė nei delfinų gimtasis vandenynas ir ne tokia sūri.

„Tai nėra jų gimtoji stichija. Nors ir jūra, bet ji yra penkis kartus gėlesnė prie mūsų krantų negu vandenynas, o druskingumas lemia gyvūno plūdrumą, jam jau reikalingas kitoks plaukimo būdas.

Vanduo šaltesnis, maisto objektų tikrai mažiau Baltijos jūroje, nes ir žuvų rūšių gyvena kelis kartus mažiau nei Šiaurės jūroje. Tokiu būdu tų  neigiamų dalykų šiai rūšiai egzistuoti yra daug, todėl ji tik atsitiktinai ir užklysta į mūsų vandenis“, – sakė Jūrų muziejaus darbuotojas.

S.Karaliaus teigimu, praėjusią savaitę buvo gauta žinia, esą prie uosto vartų matomi banginiai – greičiausiai jais buvo palaikyti tie patys delfinai. Tai reikštų, kad jie Baltijos jūroje plaukioja jau kurį laiką. Penktadienio rytą delfinų užfiksuoti gamtininkams nepavyko. Netoli Smiltynės pastebėti delfinai čia greičiausiai užsibuvo dėl žuvų įvairovės.

„Sunku pasakyti, ar jie grįš, ar  nuplaukė kur nors giliau į jūrą. Mano galva, čia yra gera maitinimosi vieta – matėsi, kad jie čia vaikosi žuvis: įtekantis gėlas vanduo  įneša daug gėlavandenių žuvų, čia dažnai būriuojasi ir jūrinės žuvys. Matyt, pririšo juos kuriam laikui maisto objektai, žuvų gausa ties uosto vartais“, – svarstė S.Karalius.

Nuo 2000 metų užfiksuoti trys atvejai, kai Atlanto afalinos atklydo į Baltijos jūrą. Anksčiau tokių atvejų pastebėta nebuvo.

„Jeigu pasitaikys reguliariai kas kelerius metus pamatyti šitą rūšį, tai būtų galima konstatuoti, kad išties tai galbūt susiję su klimato šiltėjimu, jūros pasūrėjimu ar kitais veiksniais – įvilkti į kažkokį mokslinį apdarą. Dabar per mažai faktų, kad būtų galima tvirtinti, jog  kažkokie veiksniai kinta“, – kalbėjo S.Karalius.

Baltijos jūroje pastebėtos Atlanto afalinos yra tos pačios rūšies kaip ir Jūrų muziejuje laikomi delfinai. Skiriasi tik jų porūšiai – Baltijos jūroje pastebėto porūšio delfinai yra didesni ir šviesesni, jie užauga iki trijų metrų ilgio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.