Šernų medžioklė sukėlė audrą tarp medžiotojų ir miškų savininkų

Pasipiktinę medžiotojai teigia sieksiantys, kad įsakymas būtų panaikintas, o miškų savininkai ragina pagaliau atsisakyti „sovietinės nomenklatūros sukurtos bolševikinės tradicijos“.

„Be jokios abejonės, bent jau bandysime teisėtomis priemonėmis, kad įsakymas būtų panaikintas: įtikinėsime, aiškinsime, protestuosime, įrodinėsime savo tiesą. Tai yra tiesiog bandymas įsibrauti į sudėliotą, 13 metų funkcionuojančią sistemą“, – BNS sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

„(...) pirmininko pavaduotojo emocingą pareiškimą apgailestaudami vertiname kaip nesusipratimą ir aklą nepriklausomoje Lietuvoje išlikusios sovietinės ir bolševikinės nomenklatūros interesų gynimą, nepagarbą privačiai nuosavybei, afrikinio kiaulių maro grėsmės Lietuvos ekonomikai nesupratimą“, – savo ruožtu teigia Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis ir asociacijos Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Algimantas Šindeikis.

Praėjusią savaitę VMVT direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė pasirašė įsakymą, kad žemės ir miško savininkai, kurie yra uždraudę savo teritorijoje medžioklę, privalo vykdyti šernų populiacijos reguliavimą.

Jie turi kreiptis į VMVT teritorinius padalinius ir jiems bus išduotas privalomasis nurodymas reguliuoti šernų skaičių ir taip kovoti su afrikinio kiaulių maro epidemija. Tas privalomasis nurodymas galioja vienerius metus nuo jo išdavimo.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pabrėžė, kad šio nurodymo išdavimas dar savaime nereiškia leidimo medžioti. Jo teigimu, regioninis aplinkos apsaugos departamentas išduoda išvadą, ar konkrečioje valdoje reikia reguliuoti šernų populiaciją, ar ne.

„Mes tik išduodame personalizuotą sprendimą tam savininkui, kad reikia reguliuoti šernų gausą dėl afrikinio kiaulių maro, o regioninis aplinkos apsaugos departamentas priima galutinį sprendimą ir išvadą, kaip ir kokiais būdais tai daryti. Nėra taip, kad mes parašėme tą sprendimą ir jau savininkas užsideda šautuvą ant peties ir eina tiesiai į mišką, į savo sklypą ir jame laisvai pyškina į visas keturias puses“, – BNS sakė V.Paulauskas.

Jis taip pat akcentavo, kad aplinkosaugininkams nusprendus, jog medžioti šernus ten reikia, medžioklė rengiama pagal visas taisykles, jokių palengvinimų nenumatoma. Kitaip tvirtindami medžiotojai esą neįsigilino į VMVT įsakymą.

Reaguodamas į šį įsakymą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas E.Tijušas jau kitą dieną išplatino laišką draugijos nariams, kuriame VMVT nurodymą pavadino beprecedenčiu, šiurkščiai pažeidžiančiu medžioklės plotų naudotojų interesus. Medžiotojai raginami kuo aktyviau ginti savo interesus.

E.Tijušo teigimu, šis įsakymas suteikia teisę medžioti šernus praktiškai bet kam.

„Norint pagal teisės aktus įgyti teisę medžioti, reikia įrodyti savo kompetenciją, surinkti krūvą pažymų iš medicininių, teisinių institucijų, mokytis ir išlaikyti egzaminą, dabar šita teisė reguliuoti šernų populiaciją prievole brukama net tiems, kurie to nenori. Vienas iš punktų skelbia, jeigu uždraudęs savo žemėje medžioti savininkas pats nesikreips su prašymu išduoti jam leidimą šernų populiaciją reguliuoti, tada veterinarinės tarnybos tokių ieškos ir privalomą nurodymą išrašys“, – BNS sakė medžiotojų atstovas.

Be to, jis pabrėžė, kad medžiotojų būreliai teisę medžioti įgyja tik sumokėję valstybei mokesčius.

„Mokesčiai mokami už tos teritorijos potencialą. Mokestis vadinasi už medžiojamų gyvūnų išteklius. (...) Jeigu kas nors toje teritorijoje uždraudžia jo žemėje medžioti, medžioti ten negalima, bet mokestis nuo to nesumažėja. Visiškas absurdas. O kažkam išduodamas įsakymas, prievolė reguliuoti ten gyvūnų skaičių, visiškai nešnekant, kaip tuo naudotis“, – piktinosi E.Tijušas.

Jis pabrėžė, kad negana to, medžiotojams keliami griežti veterinariniai, saugumo reikalavimai, tuo metu žemės ir miško savininkams jie esą nebūtų taikomi.

„Tame įsakyme nėra jokių argumentų, modeliavimo ar dar ko nors, kokį efektą duos tas bandymas įpareigoti reguliuoti šernų gausą žmonėms, kurie net nesusiję su medžiokle. Skaitant tą įsakymą, nėra numatyta jokių sąlygų, jokių apribojimų savininko kompetencijai, ploto vieneto dydžiui ir t.t.“, – tvirtino draugijos vicepirmininkas.

„Visa tai sukėlė tikrai didžiulį mūsų medžiotojų bendruomenės pasipiktinimą. Kažkokia afera, neturint jokių argumentų, kad tai nors kiek prisidės prie efektyvaus šernų populiacijos sureguliavimo“, – sakė jis.

E.Tijušas nuogąstavo, kad toks medžioklės palengvinimas paskatins daugiau miško savininkų uždrausti medžioklę jiems priklausančiose valdose.

„Medžiotojai, supratę, kad sovietmetis baigėsi, pradėjo pulti savininkus ir pareiškimus rašinėti, kurių turinys yra apgailėtinas“, – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos reakciją BNS įvertino miško savininkų atstovas A.Šindeikis.

Anot jo, medžioklė Lietuvoje yra vienintelė sritis, kur išlikęs sovietmetis: beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir apie 50 proc. miškų Lietuvoje priklauso privatiems savininkams, o jų nuosavybe naudojasi medžiotojų būreliai. Savininkams palikta teisė tik uždrausti medžioklę savo teritorijoje.

„Čia yra konflikto esmė. Nauja aplinkybė – kad Lietuvoje yra afrikinis kiaulių maras ir dėl maro pasekmių savininkams gali atsirasti didelė žala – įpareigojimas sunaikinti kiaulių fermas, apribojimai eksportuoti žemės ūkio produkciją į tam tikras valstybes ir t.t. Dėl to išsiskyrė interesai. Žemės savininkai nori tinkamai sureguliuoti šernų populiaciją, kad jų būtų tiek, kad maras plistų labai nereikšmingai arba visai būtų sustabdytas. Medžiotojai turi kitą interesą – paversti Lietuvos miškus ir laukus šernų fermomis“, – teigė A.Šindeikis.

Miškų savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis savo ruožtu BNS tvirtino, kad medžiotojams ir savininkams kylančius nesutarimus reikėtų spręsti dalykiškai, bendradarbiaujant, nekeliant nereikalingų aistrų.

Šios asociacijos pareiškime, VMVT įsakymas vadinamas savalaikiu, teisėtu ir sąžiningu veiksmu, tinkamu siekiant minimizuoti žalą žemės ir miško savininkams, Lietuvos ekonomikai, stabdant afrikinio kiaulių maro židinių plitimą.

Afrikinis kiaulių maras iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 2014 metų vasarą. Nors Lietuva bando suvaldyti ligą naikindama šernus, užkrėstose teritorijose gyventojams skerdžiant kiaules, tačiau liga nesitraukia. Veterinarai nuolat nustato ligos atvejų sumedžiotuose arba padvėsusiuose šernuose.