Minint 10-ąją Žemės dieną, kurią suorganizavo WWF ir remia
kitos nevyriausybinės organizacijos, skleidžiančios informaciją
apie klimato kaitos pavojus, garsūs pasaulio monumentai – nuo
Eifelio bokšto iki dangoraižių „Empire State“ ir
„Taipei 101“ – užtemo.
Atskiri žmonės taip pat yra raginami dalyvauti ir pakoreguoti
savo gyvenimo būdą sumažinant „šiltnamio efektą“
sukeliančių dujų išmetimą.
Dviračiai ar važiavimas į darbą keliems vienu automobiliu,
mažiau mėsos, termostato prisukimas per vieną padalą žiemą,
„ekoatsakingas“ vartojimas: tai tik keletas iš daugelio būdų,
kuriais žmonės gali prisidėti, ypač – turtingose šalyse, kur
anglies dvideginio, palyginti su gyventojų skaičiumi, į atmosferą
išmetama daugiau.
Tačiau tuo pačiu metu klimato kaitos „radiolokatorius“
beveik nepastebi paralelinio teršiančios veiklos pasaulio, nuo
susirašinėjimo elektroniniu paštu ir pokalbių socialiniuose
tinkluose iki filmų atsisiuntimo į išmaniuosius telefonus.
Atskirai šie diskretiški mūsų virtualiojo gyvenimo aspektai
neatrodo svarūs ir kainuojantys.
Trumpas elektroninis laiškas, pavyzdžiui, prideda maždaug 4 g
anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) atmosferoje. Tai galima
palyginti su 40 mlrd. t anglies dvideginio, kurias kasmet į
atmosferą išskiria žmonija.
Tačiau skaitmeninei erai tęsiantis, bendra virtualiųjų
žinučių apimtis tapo reikšminga žmonijos išskiriamo anglies
dvideginio dalimi.
„Elektros suvartojimas ryšium su skaitmeninių technologijų
augimu staigiai didėja“, – pažymi Alainas Anglade'as iš Prancūzijos aplinkos ir energetikos tvarkymo
agentūros.
Pasak jo, Prancūzijoje tai jau sudaro daugiau kaip 10 proc. viso
elektros suvartojimo ir šis skaičius yra panašus daugelyje
išsivysčiusių šalių.
Kad pamatytum bendrą vaizdą, naudinga jį suskaidyti į dalis.
Pavyzdžiui, penkių tuzinų tokių 4 gramų „vertės“
elektroninių laiškų per dieną išsiuntimas iš išmaniojo telefono
ar nešiojamojo kompiuterio prilygsta 1 km nuvažiavimui vidutinio
dydžio automobiliu.
„Šiltnamio efektą“ sukeliančios dujos išsiskiria veikiant
kompiuteriui, serveriui ir maršrutizatoriams, be to, buvo išskirtos
gaminant šią įrangą.
Pridėjus 1 megabaito prisegtuką – nuotrauką ar kvietimą –
suvartotos energijos pakaktų nedidelės galios elektros lemputei
degti dvi valandas.
Jeigu tas elektroninis laiškas išsiunčiamas keliems adresatams,
suvartotos energijos kiekį reikia padauginti iš adresatų
skaičiaus.
Tarp patarimų dėl energijos taupymo būtų patarimas vengti
nebūtinų adresatų, mažinti prisegtukus, valyti šiukšliadėžę.
Padeda netgi nedaugžodžiavimas – anglies dvideginio gramai
kapsi ir kažkam skaitant jūsų ilgą laišką apie tą išvyką į
„Disney World“.
Be to, dar yra liūdnai pagarsėjęs šlamštas, tapęs
neprašytos reklamos sinonimu.
Antivirusinių programų gamintoja „McAfee“ apskaičiavo, kad
kiekvienais metais išsiunčiama daugiau kaip 60 trilijonų šlamšto
laiškų, kurie generuoja tiek „šiltnamio efektą“ sukeliančių
dujų, kiek 3 mln. automobilių, sunaudojančių 7,5 mlrd. l benzino.
O kai kitą kartą per „Google“ ieškosite „kačių,
atrodančių kaip Hitleris“ (536 000 paspaudimų), prisiminkite
štai ką: paieška internete su taupiai energiją vartojančiu
nešiojamuoju kompiuteriu nulemia 0,2 g CO2e išmetimą.
Su staliniu kompiuteriu šis skaičius padidėja iki 4,5 gramo.
Net paprastos SMS žinutės – kaip mažiausieji atomai – nėra
be savo masės, kuri atitinka maždaug 0,014 g CO2e.
Negana to, knygų skaitytuvai nebūtinai yra „draugiškesni“
aplinkai už senamadiškas knygas.
Mažo formato knygos popieriniais viršeliais išleidimas atsieina
maždaug kilogramą CO2e, o pagaminti knygų skaitytuvą –
mažiausiai 200 kartų daugiau.
Tai reiškia, kad su knygų skaitytuvu turėtumėt perskaityti ne
mažiau kaip 70 knygų kasmet trejus metus, kad būtumėt
„neutralus“ palyginti su knyga.
WWF „paragino savo šalininkus užimti poziciją dėl
veiksmų“ plačiai naudojantis „Facebook“ ir „Twitter“.
„Socialinė žiniasklaida nežino fizinių ribų, kaip ir
klimato kaita“, – sakė iniciatyvos „Earth Hour“ vykdomasis
direktorius Siddarthas Dasas (Sidarthas Dasas).
Bet ji turi kainą, galėtų pridurti jis.