Tvenkinio tvarkyti nesuskubo net ir po tragedijos

Kol Jeruzalės bendruomenės pirmininkė Marija Tamkevičiūtė nesėkmingai mėgina prisibelsti į valdžios duris, vandens telkinys virto pelke, o valdininkų neišjudino net tragiškas įvykis, kai nuskendo moteris.

Prieš dešimtmetį Jeruzalės tvenkinį buvo pradėta gelbėti, tačiau neskyrus finansavimo darbai sustojo.
Prieš dešimtmetį Jeruzalės tvenkinį buvo pradėta gelbėti, tačiau neskyrus finansavimo darbai sustojo.
M.Tamkevičiūtė neranda atsakymo, kodėl valdžia tokia abejinga Jeruzalės gyventojų problemai.
M.Tamkevičiūtė neranda atsakymo, kodėl valdžia tokia abejinga Jeruzalės gyventojų problemai.
Daugiau nuotraukų (2)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

Sep 15, 2016, 2:52 PM, atnaujinta May 13, 2017, 12:13 AM

Ištaškyti pinigai, pradėti, bet taip ir nepabaigti darbai.

Jeruzalės tvenkinys, kurį pastebi kiekvienas keliaujantis iš miesto centro į Santariškes, virto pelke, tačiau valdžios tai visiškai nejaudina.

29 metų aplinkos apsaugos specialistė ir Jeruzalės bendruomenės pirmininkė M.Tamkevičiūtė veltui beldžiasi į valdininkų duris – jie kurti buvo net tragedijai, kai neseniai tvenkinyje nuskendo moteris, kuri, kaip manoma, nuslydusi nuo kranto nepajėgė išsikapanoti iš dumblo.

Nelaimės buvo galima išvengti, jei tvenkinio prieigos būtų buvusios sutvarkytos.

Tačiau valdžia, to nepadariusi daugybę metų, dabar skėsčioja rankomis – esą lėšų darbams nėra ir neaišku, kada bus.

– Po to, kai Jeruzalės tvenkinyje buvo rastas moters kūnas, vietos bendruomenė surengė akciją, kuria siekė atkreipti valdžios dėmesį į opią problemą – pavojingą vandens telkinį. Ar po tragiško įvykio ir akcijos sulaukėte kokios nors reakcijos iš valdžios įstaigų? – paklausė M.Tamkevičiūtės „Sostinė“.

– Ne. Prie tvenkinio atvykti ir pagerbti velionę kvietėme ir merą Remigijų Šimašių.

Čia jis būtų galėjęs išgirsti vietos gyventojų nuogąstavimus dėl tvenkinio. Juk šiame vandens telkinyje nuskendo ir daugiau žmonių.

Tačiau gavome atsakymą, kad meras atvykti negalės.

Šią savaitę vykusiame Verkių seniūnijos gyventojų susitikime su meru dar kartą kėlėme Jeruzalės tvenkinio problemą.

Prieš susitikimą iš anksto elektroniniu paštu išsiuntėme klausimus miesto vadovui, kad jis galėtų daugiau laiko skirti įsigilinimui į problemą. Taip pat persiuntėme susirašinėjimus su įvairiomis įstaigomis.

Labai tikimės, kad pagaliau surasime sprendimą ir bus įgyvendintas paruoštas tvenkinio ir jo aplinkos tvarkymo projektas.

– Jūs jau daugiau nei dešimt metų viešai kalbate apie Jeruzalės tvenkinį, tačiau išjudinti valdininkus sunku. Ar nenusvyra rankos matant tokį abejingumą?

– Rankos nenusvyra, nes žinau, kad tai yra rimta, didelė problema.

Tik labai gaila, kad neretai Vilniuje problemos sprendžiamos atsitikus didelei nelaimei.

O norėtųsi, kad būtų imtasi prevencinių priemonių. Ypač kai apie tą patį kalbama daugybę metų.

– Ką reikėtų padaryti, kad tvenkinys nekeltų pavojaus praeiviams, šalia esančios mokyklos moksleiviams?

– Tiesiog reikėtų įgyvendinti numatytus projektus. Dar 2002-aisiais parengtas Jeruzalės tvenkinio tvarkymo planas, tais pačiais ir kitais metais atlikta dalis numatytų darbų, tačiau po to savivaldybė neskyrė jokio finansavimo.

Prieš trejus metus parengtas dar vienas – tvenkinio išvalymo projektas. Tačiau dabar girdime, kad savivaldybė jo nesiruošia įgyvendinti.

Nesvarbu, kad specialistai dokumentuose dėl Jeruzalės tvenkinio valymo nurodo, jog jis nėra tinkamas nei ekologiniu, nei rekreaciniu požiūriu.

Netvarkomos Jeruzalės tvenkinio pakrantės sparčiai pelkėja, dugnas bei vandens paviršius užterštas šiukšlėmis, želia makrofitai. Šis vandens telkinys greitai virs dumblo bala.

Tvenkinio prieigos iki galo nesutvarkytos, neįrengti pradėti tiesti takai, nėra apšvietimo.

O juk šis tvenkinys yra mieste, ne kur nors užkampyje. Čia negalima palikti tokių nesaugių prieigų. Jos pasiekiamos daugybės vilniečių.

Tvenkinys yra šalia judrios Jeruzalės gatvės, čia lankosi Santariškių klinikų pacientai, vietos gyventojai. Visai čia pat, vos 150 metrų nuo tvenkinio, yra Jeruzalės mokykla, 30 metrų nuo jo – stadionas, kuriame sportuoja ir žaidžia vaikai.

Kalbėjausi su Jeruzalės progimnazijos direktoriumi Linu Vasarevičiumi.

Anot jo, pedagogai įvairiais būdais moksleivius stengiasi apsaugoti nuo pavojų, kuriuos kelia tvenkinys: aiškina, kad vaikai į progimnaziją ir namus eitų jį aplenkdami, pasirinkdami kitą kelią.

Artėja žiema, tad mokytojams kartu su tėvais moksleiviams ir vėl teks priminti apie pavojus, tykančius ant tvenkinio ledo.

Beje, aptverti visą progimnazijos teritoriją tvora tikriausiai būtų geriausias sprendimas.

– Gal mėginote suskaičiuoti, į kiek valdžios įstaigų durų dėl to beldėtės nuo 2005 metų?

– Būdama Jeruzalės bendruomenės pirmininke, kartu su Verkių seniūnu, Seimo nariu Linu Balsiu, savivaldybės Visuomeninės aplinkos apsaugos komisija kreipėmės dėl jo išvalymo į įvairias įstaigas.

Beldėmės į Aplinkos ministeriją, Vilniaus apskrities regiono plėtros tarybą, Aplinkos projektų valdymo agentūrą.

Dėl parengtų projektų neįgyvendinimo taip pat kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Generalinę prokuratūrą. Į daugumą įstaigų kreipėmės po keletą kartų, tačiau iki šiol niekas nepadaryta.

– Kaip jūs manote, kodėl valdžia tokia abejinga ir netgi nemėgina įsiklausyti į tai, ką sako Jeruzalės bendruomenė?

– Į šį klausima man sunku atsakyti. Beveik visuose raštuose teigiama, kad nėra pinigų projektams įgyvendinti.

Pavyzdžiui, 2013 metų Poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadoje nurodoma, kad buvo svarstytos keturios tvenkinio išvalymo alternatyvos.

Pasirinkta ketvirta alternatyva: dumblą pumpuoti į laukymę, esančią 1,5 kilometro į vakarus nuo tvenkinio.

Bet tai labai brangu ir turbūt be Europos Sąjungos lėšų sunkiai įgyvendinama.

Tad norėtume, kad būtų apsvarstyti kiti, pigesni, tvenkinio sutvarkymo būdai.

Pastarąjį kartą Jeruzalės gyventojų bendruomenė į savivaldybę kreipėsi kiek daugiau nei prieš mėnesį.

Ir sulaukėme tikrai neguodžiančio atsakymo.

Esą Jeruzalės tvenkinys yra teritorijoje, kuri nepatenka nei į pietinę, nei į šiaurinę tikslinę teritoriją, todėl jam išvalyti lėšų iš programos kraštovaizdžio apsaugai skirti neįmanoma.

Deja, kitų Europos Sąjungos fondų struktūrinės paramos lėšų tokio pobūdžio projektams nėra. Rašte valdininkai užsiminė, kad bus įvertinta poveikio aplinkai išvada ir, jei reikės, pratęstas jos galiojimo terminas.

Taip pat artimiausiu metu bus ištirti taršos objektai. Specialistai galvos, kaip sumažinti taršą. Tai paprasčiausias atsirašinėjimas. Apie problemą kalbame jau seniai.

O ką reiškia sumažinti taršą? Pirmiausia reikia išvalyti tvenkinį, sutvarkyti jo prieigas.

– Ar dar tikite, kad kada nors tvenkinys bus išvalytas, jo pakrantės sutvarkytos?

– Žinoma, tikime, tačiau kiek dar reikės aukų, kad valdininkai imtųsi veiksmų?

Juk teisė į sveiką, švarią ir saugią aplinką yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri šiuo konkrečiu atveju pažeidžiama.

Tikimės, kad tragiškas įvykis padės tašką visiems valdininkų atsikalbinėjimams dėl tvenkinio tvarkymo darbų ir pagaliau jie supras, kad pelke virstantis vandens telkinys negali būti paliktas likimo valiai.

Juk tokia skaudi nelaimė gali ištikti bet kurį iš mūsų.

Nepamirškime, kad šalia tvenkinio yra mokykla.

Tačiau, kaip pažymėjo Jeruzalės bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Joana Korabliovienė, visuomenės interesai nugrūsti į apatinius valdininkų stalų stalčius.

Kur tai matyta – daugiau nei dešimt metų tenka kovoti dėl saugios aplinkos.

Projektas nukeliavo į valdininkų stalčius

Kiek didesnis nei 3 hektarų ploto Jeruzalės tvenkinys maitinamas gruntiniais vandenimis bei šaltiniais, todėl galėtų būti puikiu švaraus vandens telkiniu mieste.

Prieš dešimtmetį Jeruzalės tvenkinį buvo pradėta gelbėti – įrengti takai, suolai ir laiptai. Tačiau neskyrus finansavimo darbai sustojo.

Vėliau valdžia susizgribo, kad reikia atlikti tyrimus, parengti tvenkinio tvarkymo projektą. Savaime suprantama, ne už dyką.

Vertinant dumblo užterštumą paaiškėjo, kad naftos produktų koncentracija normą viršija nuo 3 iki 5 kartų. Keliuose bandiniuose taip pat buvo nustatyta padidėjusi sunkiųjų metalų koncentracija.

Specialistai apskaičiavo, kad valant tvenkinį būtų išsiurbta per 25 tūkst. kubinių metrų dumblo, kurio storis siekia per 2 metrus.

Jau tada konstatuota, kad tvenkinys virsta pelke, – vandens virš dumblo buvo belikę 30 centimetrų.

Tvenkinio valymo projektui išleista daugiau nei 23 tūkst. eurų. Tačiau pradėti tvenkinio tvarkymo darbai buvo sustabdyti neribotam laikotarpiui, nes naujuoju ES struktūrinės paramos laikotarpiu nebuvo numatyta skirti lėšų panašiems projektams, o savivaldybė viena jo įgyvendinti nepajėgi.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.