Tikėtina, kad tame name gyvenantys žmonės kiek išmanydami taupo pinigus. Nes buvo akivaizdu, kad baldų nuolaužos, atgabentos į sostinės Pupojų gatvę, buvo skirtos sudeginti. Tik ar tie vilniečiai žino, kad kraudami į krosnį klijais ar laku padengtas baldų plokštes jie ne tik nuodijasi patys, bet ir nuodija kitus?
Degina atliekas
Deginamos akmens anglies smarvė – tai tik „niekuo dėtas“ kvapas“, kuris, orams smarkiau atšalus, tvyro individualių namų kvartaluose, priemiesčiuose ar tankiau gyvenamose sodininkų bendrijose. Kaimuose uoslę ji erzina kiek rečiau, nes žmonės krosnyse dažniausiai degina malkas.
Tačiau ne malkos ir ne anglis yra didžiausia blogybė, ir ne medžių pjuvenos ar kitoks biokuras, kuriam deginti katilus yra pasistatę ir privačių namų savininkai, ir – daug galingesnius – įmonės.
Iš dūmtraukio teršalais išvirsta visokios atliekos, kurios sumetamos į žaižaruojančią krosnį viliantis, kad niekas to nepastebės.
Plastiko buteliai, kuo įvairiausios pakuotės, polietileno maišeliai, senų baldų nuolaužos ar klijuotų medžio drožlių plokštės, net seni drabužiai. Visa tai vis dar metama į pakuras, o degidamos tokios atliekos ne tik dvokia. Plastikas, lakas, sintetiniai skudurai ilgainiui užkemša ir ortakius, ir dūmtraukius, tad kyla net gaisro pavojus. Ką jau bekalbėti apie oro taršą ir neigiamą jos poveikį žmonių sveikatai.
Šildosi kuo pakliūva
Sausis bei vasaris Lietuvoje – šalčiausi metų mėnesiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba yra užfiksavusi ir šalčių rekordus, pavyzdžiui, 1987-aisiais visą sausį vyravo žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra. -16,4 °C – tiek ji siekė Dūkšte. Apskritai šalčio rekordą žiema sumušė 1956-ųjų vasario 1-ąją, kai Utenoje termometro stulpelis sustingo ties -42,9 °C.
Šiųmetis sausis taip pat dosnus šalčiais. Tad kieto kuro krosnis žmonės individualiuose namuose kūrena kone be sustojimo. Įmonės, kurios patalpose turi pasistatę kieto kuro krosneles – tai pat. Tai ir smulkios automobilių remonto dirbtuvės, ir garažų bendrijos.
Tad egzistuoja ir tikimybė, kad pakurose gali atsidurti ne tik malkos, bet ir tepaluotos šluostės ar kitokios atliekos, kurios degdamos spjaudosi teršalais.
Kaip tam užkirsti kelią, jei žmonės pro ausis praleidžia žinias apie tai, kad deginamos atliekos teršia orą? Tam vis dar prireikia ir drausminančių priemonių.
Viena jų – kasmetinė akcija „Kaminukas“. Šiemet Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) ją pradėjo vykdyti sausio 6-ąją ir tęs akciją iki vasario 15 dienos.
Visi aštuoni RAAD jau pradėjo tikrinti, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras juose yra deginamas. Aplinkosaugininkų akiratyje atsidūrė automobilių dirbtuves, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai.
Žadina sąmoningumą
„Manau, kad kiekviena akcija, kuri neaplenkia namų valdų ir kurios metu yra stebimi bet kokio kuro degintojai, yra veiksminga. Tačiau svarbiausia per akcijas yra ne ką nors nubausti, bet parodyti žmonėms, ką jie daro blogai. Juk kiekvienas aplinkai padarytas blogis ir žmoguje palieka pėdsakus“, – sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė.
Jos nuomone, „Kaminuko“ akcija naudinga ir tuo, kad padeda aptikti tuos verslininkus, kurie ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir neteisėtai pašalina atliekas, pavyzdžiui, sudegina baldų gamybos liekanas.
„Per akciją dūmtraukiai juk netikrinami, bet žiūrima į tai, kas dedama į krosnį.
Manau, kad vien akcija apskritai nereikėtų apsiriboti. Nes aplinkosauga – tai ne baimė, kad ateis inspektorius, patikrins ir nubaus. Ji turi visada rūpėti“, – kalbėjo E.Auglienė.
Tačiau ir per akcijas, ir po jų pasitvirtina ne kiekvienas žmonių atsiųstas signalas apie galimą aplinkos taršą. Iš kamino pliūptelėję tamsūs dūmai ne visada reiškia, kad tikrai deginamas atliekos. Pavyzdžiui, kaimo žmonės patikintų, kad beržinės malkos – kaitrios, bet jos yra vienos prasčiausių. Įkuriant jų tošis smirda, ima vyniotis ir juodi dūmai, o degant susidaro terminio skilimo produktas degutas.
Šiokią tokią smarvę skleidžia ir įkuriami durpių briketai, ir drėgnokos medžių pjuvenos, kurios neretai deginamos biokurui skirtuose katiluose.
Blogiausia – žmogui
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, pirmąjį šiais metais oro atšalimą lydėjo stiproko vėjo gūsiai, tačiau netrukus jis nurimo. Šaltis dar sustiprėjo sausio 6-9 dienomis, ir kietųjų dalelių koncentracija daugelyje miestų išaugo. Labiausiai oro užterštumas padidėjo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur minėta koncentracija viršijo ribinę vertę.
„Visa tai, kas išvirsta per dūmtraukius, labiausiai kenkia žmogui. Bet ką deginant į orą patenka tam tikras kiekis teršalų“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Orų kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė.
Ir ES direktyvos, ir Lietuvoje išleisto teisės aktai yra numatę, kokių teršalų koncentraciją ore būtina nuolat stebėti. „Degimo procese į orą daugiausia patenka smulkių kietųjų dalelių, šiek tiek mažiau – stambiųjų, taip pat sieros dioksido, azoto oksido, anglies monoksido, benzeno, įvairių sunkiųjų metalų, kitų teršalų. Jų kiekis priklauso nuo to, kas ir kur deginama.
Didžiausia blogybė – į orą patekę teršalai labiausiai kenkia pačiam žmogui. Vieni jų neigiamą poveikį daro kvėpavimo takams, ypač plaučiams, kiti – širdies ir kraujagyslių sistemai“, – užsiminė Z.Šilienė.
Oro tarša neigiamą poveikį daro ir aplinkos kokybei, pavyzdžiui, kenkia žemės ūkiui, nes lietūs sukelia dirvos rūgštėjimą ir sukelia daugybę kitų neigiamų veiksnių.
Pažeidimų jau būta
Regionų aplinkosaugininkai jau turi ką įrašyti į „Kaminuko“ akcijos duomenų laikmenas. Pavyzdžiui, Panevėžio RAAD per pirmąją akcijos savaitę – kaip tik tuo metu į Lietuvą plūstelėjo šaltis – suorganizavo 8 reidus ir nustatė 4 pažeidimus.
Pasak Panevėžio RAAD atstovės Gintarės Žabarauskienės, per šalčius Upytės seniūnijoje, savo namų kieme moteris sugalvojo sudeginti seną čiužinį, o Naujamiesčio gyventojas prie dirbtuvių susikūrė laužą iš popierinių ir plastikinių pakuočių.
Įkliuvo ir rokiškėnas, viename iš autoservisų deginęs buitines atliekas.
Dar vienas pažeidimas, anot G.Žabarauskienės, buvo nustatytas Ramygaloje. Gamybinėse patalpose darbuotojas sumanė sudeginti elektros laidus – jį išdavė į dangų kylantys juodi dūmai ir nemalonus kvapas. Šiuo atveju buvo surašytas Administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta 150 eurų bauda.
Pasak G.Žabarauskienės, 2016-aisiais per „Kaminuko“ akciją Panevėžio RAAD suorganizavo 62 reidus pramoniniuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Inspektoriai patikrino 165 ūkio subjektus ir 24 asmenis, nustatė 6 pažeidimų. Už deginamas plokštes arba dažytos medienos atliekas baudos buvo skirtos keturioms gamybos bendrovėms.
Pernykštė akcija ir jos rezultatai
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos duomenimis, per 2016-ųjų akciją „Kaminukas“, aštuoni RAAD iš viso patikrino 858 įmones bei 494 žmones (individualius namus).
Iš jų 125 įmonėms bei 65 asmenims už aplinkos taršą buvo surašyti Administracinių nusižengimų kodekso protokolai ir skirtos baudos. Įmonės jų pernai sumokėjo 1739 eurus, gyventojai – 2545 eurus.
Iš viso RAAD per du mėnesius (nuo sausio 20 iki kovo 20 dienos) trukusią akciją atliko 377 reidus, daugiausia jų (117) – Kauno RAAD bei Panevėžio RAAD – 62.
Teisės aktai numato, kad visos atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Už tai, kad jų turėtojai to nepadaro, bet bando sudeginti, yra baudžiama už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą.
Pastebėjus daromus aplinkosauginius pažeidimus reikėtų nedelsiant apie tai informuoti aplinkos apsaugos pareigūnus bendruoju pagalbos tel. 112.
