Ekologė: tarą lietuviams mėtyti brangu, didžiausi teršėjai – autoservisai

Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje vyko kasmetinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Skaičiuojama, kad per vieną dieną buvo surinkta apie 2 tūkst. tonų atliekų. „Esame apsivalę Lietuvą. Plastikinių, stiklinių ar skardinių gėrimų pakuočių mažėja, tačiau užterštumas panaudotomis padangomis – vis dar didelė problema“, – tikino portalo lrytas.lt studijoje kalbėjusi akcijos „Darom“ aplinkosaugos ir ekologijos ekspertė Roberta Deveikytė.

„Esame apsivalę Lietuvą. Plastikinių, stiklinių ar skardinių gėrimų pakuočių mažėja, tačiau užterštumas panaudotomis padangomis - vis dar didelė problema“, - tikino R. Deveikytė.<br>lrytas.lt nuotr.
„Esame apsivalę Lietuvą. Plastikinių, stiklinių ar skardinių gėrimų pakuočių mažėja, tačiau užterštumas panaudotomis padangomis - vis dar didelė problema“, - tikino R. Deveikytė.<br>lrytas.lt nuotr.
.“Esame apsivalę Lietuvą. Plastikinių, stiklinių ar skardinių gėrimų pakuočių mažėja, tačiau užterštumas panaudotomis padangomis – vis dar didelė problema“, – tikino akcijos „Darom“ aplinkosaugos ir ekologijos ekspertė Roberta Deveikytė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
.“Esame apsivalę Lietuvą. Plastikinių, stiklinių ar skardinių gėrimų pakuočių mažėja, tačiau užterštumas panaudotomis padangomis – vis dar didelė problema“, – tikino akcijos „Darom“ aplinkosaugos ir ekologijos ekspertė Roberta Deveikytė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Čigonų taboro prieigos skęsta šiukšlėse, bet akcijos „Darom“ dalyviai čia niekada neužsuko.<br>T.Bauro nuotr.
Čigonų taboro prieigos skęsta šiukšlėse, bet akcijos „Darom“ dalyviai čia niekada neužsuko.<br>T.Bauro nuotr.
Vilnius prieš akciją Darom.<br>Dianos nuotr.
Vilnius prieš akciją Darom.<br>Dianos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>Vladas Ščiavinskas
Akcija „Darom“.<br>Vladas Ščiavinskas
Akcija „Darom“.<br>Gintautas Bitvinskas
Akcija „Darom“.<br>Gintautas Bitvinskas
Monika Šalčiūtė prisijungė prie akcijos „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Monika Šalčiūtė prisijungė prie akcijos „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Akcija „Darom“.<br>G.Bartuškos nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 24, 2017, 7:25 PM, atnaujinta Apr 26, 2017, 12:01 PM

– Kokie įspūdžiai po tvarkymosi savaitgalio?

– Atliekų kiekis mažėja, maišai surenkamų šiukšlių jau nebepilni. Tačiau vis dar labai daug padangų. Tarp surenkamų atliekų jau nebesimėto tiek daug pakuočių, kurios priklauso depozito sistemai. Tiesa, gamtoje dar mėtosi tai, kas buvo palikta iš anksčiau ir tos atliekos, už kurias žmonės negauna pinigų.

– Šioje akcijoje dalyvauja per 100 šalių visame pasaulyje. Kaip atrodo Lietuva tame šimtuke?

– Mes per šitiek metų esame susitvarkę ir dažnai jau nebebūna, ką rinkti, ypač miestuose. Daugiau išmestų atliekų galima rasti už miesto ribų. Na, o Lietuva yra pavyzdys kitiems, nes turi pakankamai didelę patirtį šios akcijos organizavime. Be to, Lietuva yra vienintelė šalis, kuri jau dešimtą kartą rengia šią akciją.

– Kokios šalys yra ekologijos ir švaros idealas mums?

– Atliekų tvarkymo pavyzdys yra Skandinavijos šalys arba Senosios Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija. Pastarieji turi daug patirties atliekų rūšiavimo, perdirbimo srityje, Skandinavai daug dirba šviesdami jaunimą, mokydami rūšiuoti, tvarkyti atliekas. Todėl jie ir nešiukšlina. Nes rūšiavimo idėjos prasideda namuose, šviečiant vaikus. Jie paprasčiausiai aiškina vaikams, kodėl reikia ir kodėl verta rūšiuoti, atiduoti perdirbimui, kiek galima sutaupyti. Per paprastus buitiškus parodymus galima šviesti žmones ir parodyti, kaip padaryti mažesnę įtaką aplinkai.

– Kaip per dešimt metų keitėsi lietuvių šiukšlinimo įpročiai? Ką pastebite? Ar veikia depozitinės taros surinkimo sistema?

– Pirmaisiais metais rasdavome visko: buitinės technikos, senų baldų. Vėliau stambiagabaričių atliekų ėmė mažėti. Tuomet sumažėjo plastikinių butelių, įvairių pakuočių, stiklinių, skardinės taros, nes žmonės įprato naudotis depozito sistema ir gauti pinigus.

Tačiau didžiulė problema yra padangos. Jų kiekis nemažėja, netgi didėja. Džiaugiamės, kad lietuviai išmoko teisingai dalyvauti „Darom“ akcijose ir nepilti savo turimų atliekų per akciją surinktų atliekų surinkimo taškuose. Nes būdavo, kai tuose taškuose po nakties atsirasdavo krūvos supiltų padangų. Ir tai darydavo ne pavieniai žmonės, o įmonės, autoservisai. Nes jiems reikia susimokėti už priduodamas panaudotas padangas. Todėl vengiame rengti „Darom“ akcijas šalia automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių, nes žinome, kad bus jomis atsikratoma.

– Ar surinktos atliekos tinkamos rūšiuoti?

– Iš viso surinkto srauto, kuris aptinkamas gamtoje, tik 5-7 proc. atliekų yra tinkamos perdirbti. Visa kita nukeliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo cechus. Jei gamtoje mėtosi koks popierius, jo perdirbti nepavyks, nes jis turi būti sausas, neriebaluotas. Plastiko gaminiai taip pat būna arba labai užteršti, arba jau sunkiai perdirbami.

– Kaip paskatinti lietuvius rūšiuoti?

– Viskas prasideda nuo šeimos, kai tėvai rodo vaikui, kad šiukšlės negalima numesti, o reikia padėti, kur reikia. Jei tėvai pozityviai žiūri į ekologinį vaikų švietimą darželiuose ir mokyklose, tuomet viskas pasikeis į gera. Tačiau žmonėms trūksta informacijos ir jie nežino, kodėl yra naudinga rūšiuoti ir ką jis, tvarkydamas atliekas tinkamai, išsaugo. Žinoma, praverstų patogesnė rūšiavimo sistema, taip pat reikalinga ir švietimo sistema. Tad jei tos sritys patobulėtų, tai duotų pokytį ir vyresnių žmonių poelgiuose.

– Kaip patogiai rūšiuoti atliekas namuose?

– Jei namuose nėra daug vietos, nebūtina laikyti 3-4 šiukšlių dėžių skirtingoms surūšiuotoms atliekoms ir dar buitinių atliekų dėžės. Galima rūšiuojamas atliekas sudėti ir į vieną dėžę. Popierių, plastiką, stiklą ir skardą šiek tiek atskirti, kad, pavyzdžiui, popierius nesušlaptų, neišsipurvintų. Pagrindinis rūšiavimo pliusas yra tai, jog rūšiuojant sumažėja buitinių atliekų kiekis ir taip galima sutaupyti.

Juk viename pirkinių maišelyje didžioji dalis atliekų yra įvairios pakuotės, kurias surūšiuotas atliekų surinkėjai išveža nemokamai. Tereikia pradėti tai daryti ir pastebėti, kad, prisidėjus prie rūšiavimo, atliekos nukeliaus ne į sąvartyną, o iš jų bus galima daryti naujus daiktus.

Taip pat reikia atminti, kad stambiagabarites, remonto atliekas gyventojai gali priduoti tokių atliekų surinkimo aikštelėse. Norintys atsikratyti sena buitine technika, tai gali padaryti išsikvietę tokių atliekų surinkėjus. Senos baterijos, akumuliatoriai, elektronikos prietaisai surenkami prekybos centruose. Pasenę vaistai, termometrai, panaudoti švirkštai ar kitos medicininės atliekos surenkamos vaistinėse.

Visą interviu su aplinkosaugos eksperte ir ekologe Roberta Deveikyte žiūrėkite vaizdo siužete.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.