Barenco jūroje - kaip namuose
Vieno eksponato iš muziejaus jūrų gamtos rinkinio paroda „Nusikaltėlis ar auka?“ pateikiama kaip smagus detektyvas artėjančios Jūros šventės proga. Muziejininkai „Akropolio“ lankytojai prašo padėti išnarplioti bylą, kurioje kaltinamasis – Japonijos jūroje sugautas Kamčiatkos krabas.
Istorija prasidėjo 1930 metais, kai Sovietų Sąjunga sugalvojo užveisti šią komerciškai naudingą vėžiagyvių rūšį Arktyje – šaltoje Barenco jūroje. Eksperimentas trūko tris dešimtmečius, bet nebuvo sėkmingas – gyvūnai neišgyvendavo ilgos kelionės.
Tačiau komunizmo statytojai rankų nenuleido - 1960 metais tokiam eksperimentui gavę dar 300 tūkst. JAV dolerių, šiuos gyvius Barenco jūroje pagaliau aklimatizavo. Per keturiasdešimt metų Kamčiatkos krabai išplito į vakarus išilgai Finmarko pakrantės.
Rusijos mokslininkų žiniomis, iš Kamčiatkos perkelti krabai jau pasiekė tolimiausią rytinę Barenco jūros ribą. Baiminamasi, kad atėjūnai iš ten jie gali šauti dar toliau - į Europos šalių vandenis gal net iki Gibraltaro.
Grėsmė biologinei įvairovei ?
Nuo 1995 metų perkeltų krabų populiacija Arktyje išaugo šešis kartus - vien tik Barenco jūroje jų priskaičiuojama apie 12 milijonų! Kamčiatkos krabai - visaėdžiai plėšrūnai, o tokie kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei.
Nevaldomai plintanti Kamčiatkos krabų populiacija, pasak ekologų, ardo natūralią Barenco jūros ekosistemą, naikina komerciškai vertingų šukučių klodus. Krabų kiautuose mėgsta veistis dėlės, platinančios menkėms pavojingos ligos užkratą.
Iki 2002 metų komercinė krabų žvejyba Barenco jūroje buvo uždrausta, bet 1970 metais Sovietų Sąjungos prašoma Norvegija įsipareigojo negaudyti ateivių, kol jie čia neįsitvirtins. Neršiantys krabai stebėtinai vislūs - paleidžia iki 400 tūkst. ikrų.
Kamčiatkos krabai – delikatesas. Prestižinėse JAV ir Japonijos parduotuvėse didžiausias pasaulyje iki pusantro metro ilgio išaugantis karališkasis krabas gali kainuoti ir iki 200 dolerių.
Tolimuosiuose Rytuose sugautus krabus rusai eksportuoja į Japoniją ir užsidirba miljonus dolerių. Kamčiatkos pakrantėse laimikiai dėl intensyvios žūklės pastaruoju metu smarkiai sumenko, kvotos mažinamos, suįžūlėję brakonieriai ten persekiojami net kariniais laivais.
Tačiau Barenco jūroje komercinės krabų žūklės kvotos auga kaip ant mielių. Jie gaudomi Norvegijos ir Rusijos ekonominėse zonose, Europos Sąjungos žvejybos institucijų kontroliuojamuose žūklės rajonuose. Tarptautiniuose vandenyse krabų žūklė neribojama.
Krabams atėjūnams - ne pyragai
Verslininkai ramina ekologus – Kamčiatkos krabų invazija Europos šalims tiktai negresia, nes įkandin jų iš Tolimųjų Rytų į Barenco jūrą jau persikėlė ir Rusijos krabgaudžių laivynas. Ką jis gali, visi žino, todėl turėtų labiau drebėti ne pasaulis, o į Arktį perkelti ir ten graibstomi krabai.
Tie patys rusai dabar krabus iš peties semia ne tik Kamčiatkos, bet Arkties žūklavietėse, sugautas laimikis daugiausiai eksportuojamas į JAV. Vienas kitas krabas gal dar patenka vietiniams oligarchams, nugula Kremliuje per priėmimus ant funkcionierių stalo.
Brangūs ir gardūs krabai - patrauklus objektams verslo banginiams, į juos nusitaikiusios nelegalią žvejybos rinką kontroliuojančios mafijinės struktūros. Europos Sąjungos jurisdikcijos zonose krabus gaudo ir Lietuvos vėliavas iškėlę laivai, beje, anksčiau priklausę Rusijai.
Vienas toks įmonės "Arctic Fishing" laivas su Lietuvos vėliava „Jūros vilkas“ įžiebė ko ne tarptautinį skandalą, kai įmaklinęs į Rusijos ekonominę zoną Barenco jūroje buvo areštuotas ir nuplukdytas į Murmanską.
Nors Lietuvos vėliava prisidengusį „Jūros vilką“ išsijuosęs gynė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, lietuviams, o iš tikrųjų rusams, teko sumokėjo baudą už krabus, neteistai sugautus kitos, o iš tikrųjų savos valstybės zonoje.
Krabų žūklė šaltose jūrose – katorgiškas darbas. Kamčiatkoje sugauti labiau vertinami, yra skanesni ir brangesni nei invaziniai Barenco jūroje..
Muziejus veržiasi į naujas erdves
Arkties žvejai juokiasi iš kalbų, kad Arktyje apgyvendinti krabai, kaip grundalai iš Juodosios jūros, gali paplisti Europos vandenyse. Viduržemio jūroje jie kažin ar išgyventų – tokie krabai veisiasi tik vėsiuose vandenyse. O kaip yra iš tikrųjų ?
Paroda „Akropolio“ erdvėse „Nusikaltėlis ar auka ?" atsakys į daugelį klausimų. Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) direktorė Olga Žalienė tikisi, kad ji sulauks žmonių, ypač gurmanų, mėgstančių jūros gėrybes, dėmesio.
„Visame pasaulyje muziejai išeina iš savo ribų, drąsiai žengia į netikėtas erdves. Parodos „Akropolyje“ per Jūros šventes jau tampa gražia tradicija“,- pažymėjo LJM vadovė.
Intriguojančią Kamčiatkos krabų perkėlimo į Arktį istoriją atspindinčios parodos dizainą sukūrė dailininkas Andrius Lekštutis. Muziejininkų sausai preparuotas Japonijos jūros krabas išties yra įdomus ir vertingas eksponatas.
Prekybininkai, nepuoselėdami didelių vilčių, kad ši paroda pagyvins ir ant „Akropolio“ prekystalių kartais pasirodančių krabų apyvartą, irgi džiaugiasi tvirtėjančiais ryšiais su muziejininkais.