Į šiuos ir daugiau klausimų bus bandoma atsakyti ir kasmetinėje Europos Komisijos inicijuojamoje „Judumo savaitėje“ vyksiančioje rugsėjo 16-22 dienomis. Nuo 2002-ųjų „Judumo savaitės“ tikslas yra iškelti viešumon judumo ir viešojo transporto klausimus, aptarti opias oro taršos problemas bei skatinti Europos miestus ieškoti nuolatinių sprendimų, padėsiančių pagerinti visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Oro tarša – ne numanoma grėsmė, o egzistuojanti problema Lietuvoje
Anot Aplinkos apsaugos agentūroje dirbančios vyriausiosios oro kokybės vertinimo skyriaus specialistės Vilmos Bimbaitės, ne paslaptis, jog labiausiai Lietuvoje orą teršia kelių transportas, kurio poveikis oro kokybei jaučiamas visais metų laikais. „Šildymo sezono metu didžioji dalis teršalų į aplinką patenka iš automobilių, energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių. Pastaruosius keletą metų stebime tendenciją, kad daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų per metus (daugiau nei 70 %) šalies miestuose užfiksuojama būtent šaltuoju laikotarpiu“, – teigia V. Bimbaitė.
Oro taršos tendencijos, anot V. Bimbaitės, pastaruosius du metus išlieka panašios. „Labiausiai nerimą kelia didelės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 bei policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore. 2015 m. Vilniuje Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje (toliau – OKTS) užfiksuota daugiau nei leidžiama KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų, 2015-2016 m. Kaune Petrašiūnuose, o 2016 m. ir Šiauliuose vidutinė metinė benzo(a)pireno koncentracija taip pat viršijo siektiną vertę“, – pasakoja vyriausioji oro kokybės vertinimo skyriaus specialistė.
P. Bimbaitė taip pat pabrėžia, jog tikėtis, kad oro tarša artimoje ateityje sumažės, tikėtis neverta – lėtai atsinaujinantis Lietuvos automobilių parkas, lyginant su kitomis Europos valstybėmis bei sunkiai kontroliuojamos kuro kokybės yra veiksniai, kurie tik didina šį reiškinį.
Ir nors oro kokybė Lietuvoje yra daug geresnė nei kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija ar Latvija, tačiau gerokai prastesnė nei Skandinavijoje. „Oro taršos situacijai pagerinti ypač padėtų nuolatinės miestų savivaldybių pastangos užtikrinti miestų gatvių švarą“, – teigia specialistė V. Bimbaitė.
Savivaldybių aktyvumas privalo augti
Lietuvos statistikos departamento naujausiais duomenimis, individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, yra net 402 transporto priemonės. Turint omeny tai, kad automobiliai yra pagrindinis oro užterštumo šaltinis šalyje, savaime peršasi išvada – būtina nedelsiant mažinti šį rodiklį, o priimtiniausias būdas tai padaryti, yra pasiūlyti keliaujantiems viešąjį transportą kaip patogią alternatyvą. Tačiau kas turėtų tai inicijuoti?
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos tarptautinių ryšių ir komunikacijos konsultanto Evaldo Tamariūno, jų įstaiga tikra, kad viešojo transporto populiarėjimas tikrai sumažintų triukšmą bei taršą miestuose. „Atskiros savivaldybės yra atsakingos už triukšmo bei oro taršos prevenciją savo teritorijos ribose, taip pat nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose šių veiksnių prevencijos ir mažinimo priemones“, – teigia E. Tamariūnas. Taigi, valstybė palieka tvarkytis su esminėmis taršos problemomis kiekvieną savivaldybę individualiai, kas reiškia, kad kol kas neturime vieningos politikos oro taršai mažinti.
Štai Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo įgyvendinti nepaprastą iššūkį – pasiekti, jog net 6 iš 10 autobusų, važinėjančių miesto gatvėmis, būtų nauji, ir rugsėjo 5 dieną visuomenei išdidžiai pristatė pirmąsias viešojo transporto priemones, kurių viso šiais metais ketina įsigyti net 100. Tikimasi, kad naujųjų autobusų patogumas bei saugumas motyvuos miestiečius kur kas dažniau rinktis viešąjį transportą. „Strateginis mūsų įmonės tikslas – kad 2020 m. bent pusė visų motorizuotų kelionių būtų atliekama viešuoju transportu. Šiuo metu šis santykis yra 60:40 automobilinio transporto naudai.
Be to, įvertinus tai, kad vidutiniškai vienu automobiliu važiuoja 1,2 žmogaus, transporto rūšies pakeitimas pastebimai atsilieptų tiek miesto gerovei, tiek ir pačių vilniečių gerovei: ekonominei, ekologinei ir sveikatai“ – teigia Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus.
Ponas Šiuškus taip pat pastebi, kad Vilnius šiuo metu rengia ir kitus du visam miestui svarbius dokumentus: Darnaus judumo planą ir Bendrąjį planą. „Šiuose strateginiuose dokumentuose bus atsižvelgta ir į transporto situaciją – aiškiai apibrėžta, kiek ir kaip miesto gatvėse turi sumažėti motorinio transporto, kaip ir kokiu mastu bus mažinama tarša ir pan.“ – pabrėžia T. Šiuškus.
Aplinkos ministerija rinks lyderius
„Važiuoti iki darbo asmeniniu automobiliu daugeliui didžiųjų miestų gyventojų – kasdienis įprastas ritualas, tačiau tokiam susisiekimui turime alternatyvų. Svarbiausia – sąmoningai keisti požiūrį į tai, ko, regis, negalėtume atsisakyti ir kuo pakeisti.
Europos judumo savaitė – puiki galimybė bent trumpam palikti įprastą komforto zoną ir pasirinkti aplinkai draugišką bei tvarų susisiekimo būdą: pavežėti iki darbo automobiliu kaimyną ar draugus, pasinaudoti viešuoju transportu, keliauti dviračiu, galiausiai – pėsčiomis.
Šios alternatyvos – tiesiausias kelias ne tik aplinkosaugos problemoms spręsti: tarkime, oro taršai miestuose sumažinti. Dažniau rinkdamiesi kitą būdą keliauti, padėtume išvengti kasdienių transporto spūsčių, sumažintume triukšmo lygį, avarijų keliuose skaičių, prisidėtume prie sveikatingumo puoselėjimo.
Šių metų Europos judumo savaitės šūkis „Dalindamasis pasieksi daugiau“ parinktas neatsitiktinai. Vis dažniau suprantama viešojo transporto, dalijimosi automobiliais nauda. Tokiu būdu ne tik tausojame išteklius, bet ir prisidedame prie darnios aplinkos kūrimo.
Kviečiu kiekvieną miesto pilietį aktyviai prisijungti prie Judumo savaitės renginių ir išbandyti alternatyvų keliavimo būdą.“ – pradeda pokalbį Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Siekdami skatinti dalyvavimą tokio tipo tarptautinėse kampanijose, šiais metais Aplinkos ministerija kartu su Dviračių transporto komisija ketina apdovanoti Judriausią savivaldybę, Judriausią mokymo įstaigą, Judriausią darbdavį, Judriausią valstybės instituciją bei Judriausią pilietį.
Savivaldybės bei įvairios įstaigos bus apdovanojamos atsižvelgiant į suplanuotų renginių ir iniciatyvų, skirtų „Judumo savaitei“ gausą, o štai dėl Judriausio piliečio nominacijos ir apdovanojimo teks nemenkai paplušėti: „Jis bus renkamas Aplinkos ministerijos „Facebook“ interneto puslapyje,
Endomondo programėlės pagalba, pagal daugiausiai nueitų ir nuvažiuotų dviračiu, paspirtuku ar riedučiais kilometrų skaičių per dieną ir visos „Judumo savaitės“ metu“ – teigia Europos judumo savaitės koordinatorė Lietuvoje Regina Kališaitytė. Ji taip pat priduria, kad nominantų laukia prizai, todėl kviečiami aktyviai dalyvauti visi.
Išskirtiniai renginiai vyks visoje Lietuvoje
„Galime tik pasidžiaugti, kad su kiekvienais metais norinčiųjų dalyvauti Europos judumo savaitėje skaičius tik auga. Šiandien norą dalyvauti Europos judumo savaitėje jau pareiškė 39 savivaldybės; tikimės, jų prisijungs ir daugiau“ – pasakoja Regina Kališaitytė. Daugiausia renginių kol kas yra paruošusios Klaipėdos, Palangos miestų, Šiaulių rajono, Jonavos ir Joniškio savivaldybės, tad veiklos šių miestų gyventojams tikrai netruks.
Didieji miestai šiais, kaip ir kiekvienais metais, yra kviečiami skelbti rugsėjo 22-ąją „Diena be automobilio“ – Vilnius ir Klaipėda, kvies miestiečius ir miesto svečius palikti turimą automobilį namuose ir nemokamai keliauti viešuoju transportu, pateikus vairuotojo pažymėjimą. Kaunas kvies visus, be išimčių, miesto gyventojus ir svečius rugsėjo 22-ąją „Diena be automobilio“ viešuoju transportu keliauti nemokamai.
Na, o štai rugsėjo 18 dieną Marijampolės miesto savivaldybė kartu su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentu suorganizavo kiek kitokią, neįprastą akciją: net penkias valandas, nuo 9 val. iki 14 val. dienos prie miesto savivaldybės tikrins teršalų lygį išmetamosiose transporto priemonių dujose.
Taip Marijampolė siekia ne tik prisidėti prie „Judumo savaitės“ iniciatyvos mažinti oro taršą, tačiau ir pakviesti miestiečius įsitikinti automobilių ir kitų motorinių priemonių sukeliama žala, kuri dažnam iš mūsų plika akimi nėra matoma.
