Artėjanti paukščių migracija – unikalus gamtos reiškinys

Šimtai milijonų paukščių – štai toks neįtikėtinas skaičius dangaus skraiduolių kasmet rudenį kerta Lietuvos sienas tam, kad pasiektų šiltuosius kraštus. Ir nors paukščių migracijos, anot ornitologų, gana intensyviai vyksta visus metus, vis tik didžiausią tokio pobūdžio reginį galime išvysti rugsėjį ir dar spalio mėnesio pirmąją pusę. Kur geriausiai paukščių migracijas tyrinėti, kokio retumo skraiduolius galime išvysti Lietuvoje ir dar į daugelį kitų klausimų atsakys profesionalūs ornitologai.

 V.Balkūno nuotr.
 V.Balkūno nuotr.
 V.Balkūno nuotr.
 V.Balkūno nuotr.
 Viena pagrindinių Ventės Rago stoties misijų – žieduoti paukščius, kurių nuo įsteigimo yra apžieduojama tūkstančiai per metus.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Viena pagrindinių Ventės Rago stoties misijų – žieduoti paukščius, kurių nuo įsteigimo yra apžieduojama tūkstančiai per metus.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 19, 2017, 11:50 AM, atnaujinta Sep 19, 2017, 12:05 PM

Kiek žinome apie paukščių migracijos reiškinį?

„Paukščių migracija – tai toks reiškinys, kuris trunka didžiąją metų dalį. Pavasarinė migracija prasideda jau žiemos pabaigoje, kuomet neretai dar vasario pradžioje registruojamos pirmosios pilkosios gervės, dirviniai vieversiai ar pempės.

Vėliau, prasidėjus pavasariniam polaidžiui, pradeda traukti žąsys, gulbės, antys, tilvikiniai ir žvirbliniai paukščiai. Laukams visiškai atsikračius sniego ir įšalo, sugrįžta plėšrieji paukščiai, o gegužės pradžioje, kuomet oras ženkliai sušyla, parskrenda ir vabzdžialesiai paukščiai“, – pradeda pasakoti profesionalus ornitologas Marius Karlonas.

Įdomu tai, jog priešingai, nei esame įpratę manyti, periodas, kai paukščių migracija visiškai sustoja, trunka vos vieną mėnesį. „Nuo birželio vidurio prasideda rudeninė migracija. Pirmieji šios migracijos apreiškėjai, mums gerai pažįstami – varnėnai. Šie paukščiai į Lietuvą grįžta dar kovo pradžioje, todėl sėkmingai išaugę jaunikliai, lizdus palieka jau gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje ir netrukus po to pradeda savo kelionę į pietus. Vėliau, prasidėjus vidurvasariui, prasideda tilvikinių paukščių migracija – pietų kryptimi skrenda kuolingos, gaidukai, tikučiai, juodkrūčiai bėgikai ir kiti tilvikai. Liepos pabaigoje lizdus palieka plėšrieji paukščiai ir netrukus po to, taip pat pradeda plasnoti į pietus“, – tęsia M. Karlonas.

Rugsėjo mėnuo ir spalio pirmoji pusė – tai pats rudeninės migracijos pikas, šiuo laikotarpiu pro mūsų šalį praskrenda paukščiai iš Skandinavijos ir Vakarų Sibiro, tokių, kaip: gervės, žąsys, antys, kregždės, kalviukai, kikiliai, žuvėdros ir kt. Na, o spalio pabaiga ir lapkričio mėnuo, tai laikotarpis, kuomet žiemos praleisti, į Lietuvą atskrenda svečiai iš tolimos šiaurės – tūbuotieji suopiai, geltonsnapiai čivyliai, raguotieji vieversiai, ledinės ir juodosios antys, nuodėgulės, narai, narūnėliai ir alkos.

Gruodžio ir sausio mėnesiai būna ganėtinai ramūs paukščių migracijos atžvilgiu, tačiau nedideli perskridimai vis viena vyksta, kadangi paukščiai ir žiemą klajodami ieško tinkamų mitybinių sąlygų. Taigi, per metus paukščių migraciją galime stebėti praktiškai visais mėnesiais.

Lietuva – unikalioje geografinėje lokacijoje

„Mūsų šalis yra labai ypatingoje vietoje, kadangi pro mus driekiasi intensyviausia Baltijos migracijos kelio (angl. „Baltic Flyway“) atkarpa. Baltijos migracijos kelias yra vienas didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas ekspertas Marius Karlonas.

Lietuvai unikalią lokaciją bei didžiausią migruojančių paukščių srautą užtikrina tai, jog paukščiai, skrisdami pietvakarių kryptimi bei pasiekę Baltijos jūrą, per ją neskrenda, o yra priversti tęsti savo kelionę Vakarine Baltijos jūros pakrante.

„Kadangi Lietuva yra kone piečiausia šalis šiame kelyje, migruojančių paukščių sankaupos čia būna didžiausios“, – paaiškina M. Karlonas.

Nenuostabu, jog vietų, tinkamų stebėti paukščių migracijai, šalyje taip pat gausu. Lietuvos valstybinis turizmo departamentas yra išskyręs daugiau nei 6 tokias vietas – tai Ventės rago ornitologijos stotis, kurioje veikia neseniai atsinaujinęs muziejus, Čepkelių raistas, Žuvinto ežeras, Tyrulių pelkė, vadinamasis Paukščių Takas (Baltosios Vokės tvenkiniai Šalčininkų rajone) bei įvairūs, specialiai tam pritaikyti stebėjimo bokšteliai, kuriuos galima rasti visoje Lietuvoje. Vis tiktai ornitologas Marius Karlonas pabrėžia, jog unikaliausia vieta rudeninei paukščių migracijai stebėti – tai Kuršių Nerija.

„Ši itin siaura ir ilga smėlio juosta, rudeninės migracijos metu tampa tikrų tikriausiu greitkeliu migruojantiems paukščiams. Intensyviausia migracija visuomet prasideda tik saulei pakilus virš horizonto ir trunka vos 3 – 4 valandas, tad anksti ryte atsistojus ant apsauginio kopagūbrio ar ant aukštos kopos, kaip, kad Parnidžio, galima stebėti įspūdingus paukščių būrius, migruojančius pietų kryptimi“, – pasakoja ornitologas.

Ventės ragas – paukščių stebėjimui bei žiedavimui

Ventės rago vietovė galbūt taip ir nebūtų likusi pastebėta, jei ne sumanus Ventės Rago švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis, kuris, pirmasis pastebėjęs šios vietovės unikalumą ir praskrendančių paukščių kiekį, pasiūlė tų laikų žymiausiam profesoriui ir gamtininkui Tadui Ivanauskui įkurti čia paukščių žiedavimo stotį. Taip dar 1929 m. prasidėjo iki šiol sėkmingai besitęsianti Ventės Rago ornitologinės stoties istorija.

Viena pagrindinių Ventės Rago stoties misijų – žieduoti paukščius, kurių nuo įsteigimo yra apžieduojama tūkstančiai per metus. Vien šiais metais stoties darbuotojai apžiedavo jau virš 48.000 paukščių! Žieduojami tokie paukščiai, kaip liepsnelės, varnėnai, erškėtžvirbliai bei daugelis kitų. Žiedavimas padeda nustatyti, kur skraiduoliai praleidžia žiemas, kuria kryptimi ir kokiu greičiu skrenda bei kitą išskirtinę informaciją. Ventės Rage paukščių žiedavimui yra naudojami žiedai iš aliuminio, o tokiame žiede būna įspaustas žiedavimo adresas bei unikalus numeris.

Tačiau paukščių žiedavimas nėra vienintelė Ventės rago ornitologinės stoties paskirtis. Anot jos direktoriaus Vytauto Jusio, šiandien šis objektas patenka tarp 20 lankomiausių turizmo objektų Lietuvoje. Tai didžiąją dalimi lemia paukščių migracijoms bei žiedavimui idealiai tinkanti strateginė stoties vieta, o taip pat unikalių paukščių rūšių skaičius, kuris gali būti čia sutinkamas.

„Didžiuojamės, kad į mūsų stotį kiekvienais metais atvyksta per ketvirtį milijono lankytojų. Prieš du metus, kai atidarėme naują muziejų, sulaukiame ypač didelio susidomėjimo tiek iš profesionaliai ornitologija besidominčių žmonių, tiek iš mėgėjų bei pradedančiųjų, o ypač džiaugiamės rudeninės paukščių migracijos metu užplūstančiais stotį moksleiviais“, – teigia V. Jusys.

Ventės rago ornitologijos stotis ir muziejus yra bene pirmoji vieta, kurią rekomenduojama aplankyti pradedantiesiems ornitologams: čia būsite supažindinti su paukščių rūšimis, žiedavimu, migracijos ypatumais.

„Įdomiausias faktas, kuriuo man visuomet pavyksta nustebinti mūsų lankytojus yra tas, jog rudeninė paukščių migracija iš tiesų prasideda vasarą, birželio mėnesį“, – šypsosi stoties vadovas Vytautas Jusys.

Jis taip pat pastebi, kad Ventės rago ornitologijos stotis yra itin draugiška turistams, mat muziejus sezono metu veikia nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, gidai noriai organizuoja ekskursijas įvairaus dydžio grupėms.

Retos paukščių rūšys

Gilinantis į paukščių migracijos reiškinį, natūraliai kyla susidomėjimas – o kokias gi itin retas paukščių rūšis galime aptikti šalyje? „Kartu su įprastais paukščiais, kiekvienais metais pro Lietuvą praskrenda ir retos rūšys, kurios pas mus neperi, o tik tranzitu kerta mūsų šalį“, – pradeda M. Karlonas.

Jis pažymi, jog rudeninė paukščių migracija yra pats geriausias metas atrasti retas paukščių rūšis, kadangi lizdus tik palikę jaunikliai, ne visuomet lengvai atranda teisingus migracijos kelius iš pirmo karto ir neretai nuklysta tūkstančius kilometrų nuo savo gentainių.

„Būtent rudeninės migracijos laikotarpiu labai svarbu gerai apžiūrėti kiekvieną, net ir įprastą paukščio rūšį, kadangi tikimybė, jog tai gali būti svečias iš Azijos, Šiaurės Amerikos ar Pietų Europos šiuo metu yra didžiausia. Rudeninės migracijos metu galima aptikti toli rytuose perinčių kalviukų rūšių, kūltupių, pečialindų, startų, plėšriųjų, tilvikinių paukščių bei kitų mūsų kraštui neįprastų sparnuočių“, – pasakoja M. Karlonas.

Tiems, kuriems vien stebėti paukščių neužtenka, Lietuvoje yra įsteigtas ir specialus Ornitologų draugijos klubas, kuris veikia internete sukurtos sistemos pagrindu, kur kiekvienas narys gali suvesti savo stebėtus paukščius į savo paskyrą ir taip patogiai valdyti informaciją vienoje vietoje.

Paukščių stebėjimas yra vienas populiariausių hobių Vakarų Europoje ir Skandinavijoje. „Vien Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei 1 mln. paukščiais besidominčių žmonių, kurie savo laisvalaikį leidžia gamtoje su žiūronais ant kaklo. Šie stebėtojai neretai pavieniui ar grupėmis, paukščių stebėti atvyksta ir į Lietuvą“, – pasakoja ornitologas ekspertas Marius Karlonas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.